Su tais, kam nepatinka buldozeriniai metodai, norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš kovo 15 dieną vykusio Seimo Kultūros komiteto posėdžio, kur svarstyti didelį rezonansą sukėlę buvusio „Vilniaus prekybos“ akcininko Dariaus Nedzinsko planai rekonstruojant Trakų autobusų stotį Trakų istoriniame nacionaliniame parke valstybinėje žemėje pasistatyti keliskart už tą stotį didesnį prekybos centrą su kitais privačiais komerciniais objektais.
Trumpai tariant, nyku: šį D. Nedzinsko planą remiantys Seimo nariai ir paveldo valdininkai bandė uždusinti bet kokias abejones, kad į kultūrinį kraštovaizdį brukamas prekybos centras yra geriausias Trakų ateities scenarijus.
Apie kraštovaizdį posėdyje kalbėjo trise – dr. Lina Leparskienė, Naglis Puteikis ir Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius. Likusieji – apie investicijas ir „nepagrįstą“ trukdymą Trakų klestėjimui, o G. Abaravičių vaizdavo kaip kenkėją, piktybiškai gulintį skersai kelio D. Nedzinsko progresui.
Pastarasis laikėsi agresyvaus spaudimo taktikos, sėkmingai išbandytos dar tada, kai su kolegomis kėlė ultimatumus valstybei dėl Leo LT kūrimo, kaip tą procesą tada įvardijo žiniasklaida (pvz: http://www.alfa.lt/straipsnis/157924/ndx-energija-iskele-ultimatuma-valstybei-papildyta). Šįkart jis bandė padaryti įspūdį kalbomis apie teisėtus lūkesčius ir patirtas išlaidas, kurias, suprask, valstybė jam turės kompensuoti, jeigu neleis įvažiavimo į Trakus užstatyti „Rimi“.
Dauguma Kultūros komiteto narių buvo atvirai nusiteikę prieš visuomenės dalį, keliančią klausimus dėl šio projekto, ir siekė ją sumenkinti. Ką galvoja Ramūnas Karbauskis, suprasti buvo sunku, nes jis išlaikė moderatoriaus ramybę. Kultūros ministrė pratylėjo.
Ypač nustebino buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO, liberalas dr. Arūnas Gelūnas, kuris daug kartų pabrėžtinai kartojo žodį „šiukšlės“, teigdamas, kad būsimo prekybcentrio vietoje nėra jokių archeologinių vertybių. Gaila, kad jo dėl nežinomų priežasčių turbūt nepasiekė Kultūros komitetui adresuotas archeologės Birutės Lisauskaitės raštas, kurį pacituosiu šiek tiek daugiau, nes tai, ką A. Gelūnas vadina „šiukšlėmis“, ji vertina visai kitaip – teigdama, kad D. Nezdinskui be skrupulų leista nukasti dalį Trakų miesto pylimo:
„Ši Komisija (turima omenyje Mokslinė archeologinė komisija prie KPD, – R.K.) pritarė 2016 m. rudenį ir archeologo G. Jonučio žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektui Vytauto g. 88, Trakuose (priedas Nr. 2). Minėtame tyrimų projekte, nepaisant to, kad bus dirbama savitą urbanistinę istoriją turinčio miesto teritorijoje, nebuvo nė žodžio apie tai, kad tyrimai yra vykdomi vietoje, kurioje yra nuo 1607 m. minimas Trakų miesto pylimas. Gal todėl, kad G. Jonučio sudarytoje darbo grupėje buvo Komisijos narys L. Girlevičius? Tenka apgailestauti, kad minėti tyrinėtojai iki šiol dar turbūt neparengė tyrimų ataskaitos, tačiau jų rengta pažyma cituojama UAB „Puikus būstas“ architekto Justino Žalio parengtuose „Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės (skl. kad. nr. 7977/0002:415) bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės (skl. kad. nr. 7977/0002:417), Trakų m. Projektiniuose siūlymuose“: „Gretimame sklype Vytauto g. 88 (pažyma 2016-10- 26, archeologas G. Jonutis): archeologinio sluoksnio tyrimų vietose neaptikta, grunto kasimo darbai sklype galimi.“ Kadangi, objekte dirbę archeologai nematė reikalo bent pavartyti visiems Trakais besidomintiems maldaknyge tapusios žymių Trakų tyrinėtojų St. Mikulionio, A. Miškinio ir A. Baliulio sudarytos ir dar 1991 m. išleistos knygos „Trakų miestas ir pilys“, jie be kokių nors skrupulų leido savo tyrimų užsakovui UAB „Trastui“ nukasti dalį miesto pylimo.“
Dar labiau dr. A. Gelūnas nustebino pareiškimu, kad pasisakys prieš bet kokius bandymus patikrinti ar persvarstyti KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo komisijos sprendimą sumažinti Trakų senamiestį, išimant iš jo D. Nedzinsko projektui reikalingus sklypus. Argumentas – jog jis negalįs abejoti sprendimais komisijos, kuriai vadovauja toks gerbiamas žmogus, kaip buvęs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas profesorius Romas Pakalnis. Kitaip tariant, Seimo narys pasakė, kad remtis reikia ne argumentais, bet autoritetu (šiuo atveju prof. R. Pakalnio), kuris atstoja argumentus. Belieka spėlioti, kaip toks autoritarinis mąstymas susijęs su liberaliomis vertybėmis, kurioms lyg ir turėtų atstovauti A. Gelūnas.
Šiaip ar taip, panašu, kad argumentų, kokiu pagrindu vertinimo taryba sumažino Trakų senamiestį, nereikia ne tik A. Gelūnui, bet ir daugumai likusių. Nė vienas Kultūros komiteto narys taip ir nepaklausė, kas trukdo KPD juos pateikti, nors „Gelbėkim Trakus“ narė dr. L. Leparskienė prašo jau antrą kartą.
Užtai viceministras Renaldas Augustinavičius sugalvojo darbų visuomenininkams: jeigu jie norį, kad iš Trakų senamiesčio nežinia kodėl išimti D. Nedzinsko sklypai vėl būtų jam priskirti, tai turį pateikti „labai svarius argumentus“. Bet gal tarnautojai, gaunantys atlyginimus už paveldo apsaugą, prieš keldami reikalavimus visuomeniniam judėjimui turėtų pagaliau atsakyti, kuo remiantis tas senamiestis buvo sumažintas? Ar užtenka tokių burtažodžių, kaip A. Gelūno „šiukšlės“?
TS-LKD nariui Vytautui Kernagiui taip pat nekyla jokių klausimų dėl kultūrinio kraštovaizdžio likimo ir senamiesčio sumažinimo. Komiteto posėdžio metu savo paskyroje socialiniame tinkle „facebook“ jis paskelbė įrašą su kaltinimu, neva „dėl juokingų apribojimų“ ir G. Abaravičiaus „priešinimosi“ „Trakai jau per 20 metų nesugeba pritraukti investicijų“.
Kodėl V. Kernagis nutylėjo Trakų valdžioje ilgą laiką sėdėjusių kyšininkų nuopelnus, kad „investicijos“ plaukė į privačias kišenes, o ne, pvz., į Trakų autobusų stoties sutvarkymą – jo sąžinės ir suvokimo reikalas.
Pasirodo, „aštuonkojis“, „apraizgęs“ ir paralyžiavęs Trakus, yra ne petkevičiai su karnilomis ir narkušomis, o G. Abaravičius – taip Seimo narys parašė interneto svetainėje 15min.lt paskelbtame straipsnyje:
„Trakų istorinio nacionalinio parko savivalė bei, drįstu sakyti, kenkimas Trakų gyventojams ir miesto svečiams yra netoleruotinas. Pačiam neretai tenka draugams iš užsienio aprodyti Trakus, pilį, miesto apylinkes, tad apleisti namai, nutriušusi miesto svečius pasitinkanti stotis, švelniai tariant, nepuošia bendro miesto vaizdo. Trakai gali geriau, o Trakų istorinis nacionalinis parkas — Trakus apraizgęs aštuonkojis, veikimo metodais kažkiek primenantis Lietuvos geležinkelius, turi būti neutralizuotas.“ (http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/vytautas-kernagis-kodel-trakai-negali-prisitraukti-nauju-investiciju-per-pastaruosius-desimtmecius-18-769494)
Čia V. Kernagis kalba apie tą patį G. Abaravičių, kurį aš ir daugybė kitų pažįstame kaip žmogų, išgelbėjusį ne vieną Trakų ežerą nuo prichvatizavimo, neleidusį darkyti kraštovaizdžio net ir labai turtingiems bei galingiems, būtent per tas kovas „užsidirbusį“ infarktą ir išauginusį Užutrakio dvaro sodybą į ryškų kultūrinės traukos centrą. Seimo narys visa tai nubraukia.
Kadangi V. Kernagis ir kiti D. Nedzinsko įkvėptieji prabilo apie „neutralizavimą“ (dar gerai, kad ne utilizavimą), ir akivaizdu, kad ta procedūra bus organizuojama, tai aš noriu iš anksto pasakyti G. Abaravičiui – ačiū. Už tai, kad Trakuose nebuvo tokių skandalų kaip Kuršių nerijoje, kai bylos dėl neteisėtų statybų keliavo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kurio sprendimas taip ir liko neįvykdytas, pagal turtingųjų pageidavimus sudarkytuose Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose ar Vilniaus senamiestyje, kuriame „Novotelį“ įbrukę ir istorinį miestovaizdį leidę sudarkyti veikėjai iki šiol darbuojasi paveldosaugos sistemoje.
O pasiūlymas G. Abaravičiui toks: oficialiai grąžinti TS-LKD padėką, 2011 metais įteiktą buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, „už indėlį saugant Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį, už Užutrakio dvaro atgaivinimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams“. Tegu V. Kernagis ir kiti gyvena su savo „aštuonkojais“.
Kas toliau? Šiandien gautame Kultūros komiteto posėdžio išraše parašyta, kad šis komitetas „siūlo Kultūros ministerijai įvertinti Kultūros paveldo departamento bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pozicijas dėl reglamentavimo dokumentų bei pateikti konsoliduotą siūlymą“. Kitas svarstymas bus rengiamas Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje.
Rasa Kalinauskaitė, Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja
