Metalo ieškotojai išrausė buvusį Lentvario sąvartyną.G.Čyžiaus nuotr.
Dar sovietmečiu užversti sąvartynai seniai nebedvokia, čia kyla prabangūs namai ir daugiabučiai. Tačiau žemė vis dar keršija už taršą niekuo dėtiems gyventojams, įsikūrusiems vaizdingoje vietoje.
Aplinkosaugininkams nerimą kelia buvęs Lentvario sąvartynas, esantis miesto teritorijoje.
Lentvario sąvartynas seniai užverstas, 1990-aisiais, čia dabar pristatyta individualių namų. Štai čia ir problema: sąvartynas buvo užverstas atsainiai, gruntas – smėlingas, teršalai lengvai paplinta, užnuodija gruntinius vandenis. Į taršos zoną patenka Akmenės gatvės ir gretimų gatvių gyventojai, taip pat tirštai gyvenamas sostinės priemiestis – Trakų Vokė. Šių vietų, taip pat Mūrinės Vokės gyventojams patartina naudoti centralizuotai tiekiamą vandenį, jokiais būdais nekasti šulinių. Ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuose rajonuose naujuose namuose gyvena jaunos šeimos su mažais vaikais.
Valkatos įsuko verslą
„Buvęs Lentvario sąvartynas virto tikru lobynu nelegaliems metalo ieškotojams, valkatoms. Atokiau nuo gyvenvietės esanti teritorija visa perrausta. Jie netgi ekskavatorių buvo pasisamdę – asocialų verslas ėjo kaip iš pypkės. Ne kartą dėl to kreipiausi į savivaldybę, bet rajonas – atokus, sunku kontroliuoti“, – sakė G.Čyžius. Hidrogeologas paaiškino, kuo kenksmingos metalo paieškos buvusiame sąvartyne aplinkai: „Kasinėjant atveriami giluminiai sluoksniai, dar nesuirusios atliekos paskleidžiamos po teritoriją, teršiama aplinka, gruntas.“ Paskutinį kartą aplinkosaugininkai buvusio Lentvario sąvartyno teritorijos stebėseną atliko pernai. Ištyrus gręžinio mėginius, buvo surasta daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių, chloridų koncentracija iki 2,5 karto viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Iš gręžinių paimtuose vandens bandiniuose surandama palyginti daug amonio, natrio, chloridų, kalio, taip pat didelis organinių medžiagų kiekis ir daug kai kurių sunkiųjų metalų. „Vilniuje dar daug gyventojų naudojasi vietiniais šuliniais, o teršalai beveik visame mieste yra patekę į gruntinius vandenis“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Taršos poskyrio vedėja Rasa Radienė.
Buvęs Lentvario sąvartynas – pavojingiausias
Atliekos suverstos ir šalia Vilnios. Polocko sąvartynas yra rytinėje miesto dalyje, šalia S.Batoro gatvės (anksčiau – Polocko g.), Naujosios Vilnios seniūnijos teritorijoje, Pavilnių regioniniame parke. 300 m į rytus nuo sąvartyno teka Vilnia, kitoje upės pusėje yra nedidelė Pučkorių vandenvietė. Artimiausiose sąvartyno prieigose gyvenamųjų namų nėra. Polocko sąvartynas įkurtas žvyro eksploatavimo karjeruose netrukus po Antrojo pasaulinio karo, uždarytas apie 1980 metus, jo plotas – apie 11 hektarų. Sąvartynas rekultivuotas 1984 metais, jo apie 2,2 ha plote įkurta metalinių garažų aikštelė, po garažais neretai įrengti rūsiai, esama garažų savininkų nedidelių daržų. Sąvartyno šlaitai nesutvarkyti, ypač šiaurės rytinėje dalyje, kur susiformavę labai statūs skardžiai, ilgos nuošliaužos ir griovos, galimos sezoninės filtrato išsrūvos. Šlaituose vietomis tarp į paviršių iškilusių medžių šaknų matyti įvairių metalo dirbinių (skardų, vielų) likučių. Sąvartynas yra Ašmenos aukštumos eroziniame kalvyne, atliekos suverstos ant ledyno vandens paliktų nuogulų, kurių viršuje slūgso smėlis su žvirgždu ir gargždu, apačioje – labai smulkus molingas smėlis (aleuritas). Šio sluoksnio storis – apie 40 metrų, po kuriuo giliau aptinkamas 10–15 metrų priemolio sluoksnis. Po priemoliu slūgso apie 15 metrų smėlio ir aleurito klodas – pirmasis po žemės paviršiumi vandeningasis sluoksnis. Pastarasis aptinkamas 60–80 metrų gylyje, tačiau vandeniui imti netinkamas dėl menko vandens laidumo. Vietos gyventojams geriamasis vanduo atvežamas.
Artūras JANČYS
Skaitykite daugiau: http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/isidemekite-sie-namu-kvartalai-vilniuje-kyla-ant-nuodingos-zemes-20161212001007.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
