Seimas, pabrėždamas pastaraisiais metais ypač padidėjusį poreikį imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių nacionaliniam saugumui stiprinti, patvirtino Gynybos fondo paketą, kuriuo siekiama padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. BVP.
Šiandien Seimas posėdyje priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat Pelno mokesčio, Akcizų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais nutarta didinti pelno mokesčio tarifą, akcizus degalams, kurui, alkoholiui ir rūkalams.
Priimtu Valstybės gynybos fondo įstatymu sutarta įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, fondo valdymą.
Seimas nusprendė, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarys:
1) laikinasis bankų solidarumo įnašas už 2025 m.;
2) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų savanoriškos įmokos;
3) 1,9 proc. pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 m., 6 proc. – nuo 2026 m.;
4) 4,1 proc. pajamų, gautų iš akcizų 2025 m., 7,1 proc. – 2026 m., 7,4 proc. – nuo 2027 m.;
5) kitos teisėtai gautos lėšos;
6) 25 mln. eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį. Šios lėšos bus skiriamos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Gynybos fondo lėšomis bus siekiama įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados veiklai reikalingą infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams prieš priešo pajėgas, formuoti, finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektus, įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad šis sprendimas leis turėti ilgalaikę viziją ir supratimą, kad galime gynybai skirti 3 proc. nuo BVP ilguoju laikotarpiu, paankstinti kai kuriuos sprendimus dėl įsigijimų. „Man atrodo, tai sustiprins mūsų taiką, padės investuoti į oro ir žemės gynybos sistemas, kad išties niekas nenorėtų nė kojos žengti į mūsų teritoriją. Man atrodo, tai yra tikrai labai stiprus signalas, kad yra ir politinis palaikymas, yra supratimas, kad gynyba yra mūsų esminis poreikis ir mes drauge su visais savo kaimynais tuos sprendimus darome kartu“, − sakė finansų ministrė.
Už pagrindinį Valstybės gynybos fondo įstatymą (projektas Nr. XIVP-3876(3) balsavo 107 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 8 parlamentarai.
Didės pelno mokestis
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu pelno mokesčio tarifą verslui nuspręsta didinti 1 proc. nuo šiuo metu esančio 15 proc. iki 16 proc. tarifo. Mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifas taip pat didės 1 procentu – nuo 5 iki 6 proc.
Pataisomis nutarta atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu. Šiuo metu dalis draudimo ir sveikatos sektoriaus pajamų nepatenka į pelno mokesčio reguliavimą, todėl nei pajamos, nei sąnaudos neįskaitomos į pelno mokesčio režimą. Kalbant apie automobilių atskaitos ribojimą, priimtais pakeitimais įmonėse bus apribota įsigyjamų brangių automobilių atskaita. Kuo automobilis bus išmetantis mažiau CO2 dujų, tuo atskaita galės būti didesnė. Pavyzdžiui, jei automobilio išmetamas CO2 kiekis bus lygus 0 g/km, iš pajamų galės būti atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 75 tūkst. eurų, o jei CO2 kiekis viršys 200 g/km, tokiu atveju iš pajamų galės būti atskaitoma ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
Už Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3877(2) balsavo 118 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 8 parlamentarai.
Gynybos fondo pakete – sutarimai dėl akcizų
Seimas be bazinio akcizų didinimo, kuris leis išlaikyti nemažėjantį akcizų pajamų už alkoholinius gėrimus ir rūkomuosius produktus lygį, nusprendė papildomai didinti trimečio akcizų plano alkoholio ir tabako akcizus. Gautos papildomos pajamos bus nukreiptos į Valstybės gynybos fondą.
Akcizas trejus metus kasmet bus didinamas alui, vynui, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui, neapdorotam tabakui. Seimas jau svarstymo metu nusprendė pritarti didesniam etilo alkoholio ir elektroninių cigarečių skysčio akcizo dydžiui, nei buvo pasiūliusi Vyriausybė. Pirmasis akcizų didinimas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Už šias Akcizų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-3879(3) balsavo 116 Seimo narių, susilaikė 5 parlamentarai.
Be to, sutarta nustatyti saugumo dedamąją kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms.
Siekiant užtikrinti kaip įmanoma mažesnį benzino ir gazolių, skirtų ne šildymui, anglies dioksido dedamosios naštą galutiniam vartotojui, nutarta šio kuro akcizo didinimą įgyvendinti tolygiai per 2 metus ir visoms kuro rūšims atitinkamai sumažinti CO2 dedamąją 2025 metams 25 eurais, palyginti su tuo, ką siūlė Vyriausybė.
„Man atrodo, rastas kompromisas, kad gynybos poreikių finansavimui kuro apmokestinimas kitais metais augtų 3 centais, 2026 m. dar 3 centais. Šie 3 centai atrodo prie kainos nedaug, kai gerokai žymesni yra naftos kainų svyravimai, kurie poveikį galutinei produkto kainai daro gerokai didesnį nei papildomas apmokestinimas“, − Seimo posėdyje sakė finansų ministrė G. Skaistė. Pasak jos, šis sprendimas yra svarbus, nes tai sudaro beveik trečdalį viso Gynybos fondo biudžeto.
„Šiais metais, tikėtina, Lietuvoje infliacija sieks 1,1 proc. Šis sprendimas antraisiais metais galėtų pridėti 0,27 proc. 2025 m. poveikis būtų per pusę mažesnis – vadinasi, infliacijai poveikis būtų 0,13–0,14 proc., tikrai nedidelis, palyginti su poreikiais finansuoti gynybai“, − aiškino finansų ministrė.
Šias Akcizų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-3880(2) parėmė 67 Seimo nariai (balsavime registravosi 71 parlamentaras).
Nepritarta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams
Seimas svarstymo metu nusprendė nepritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūlomi verslo liudijimų reguliavimo pokyčiai. Šis projektas gražintas Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti.
Projektu buvo siūloma daugiau nei dukart mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu ir ją susieti su vidutiniu darbo užmokesčio (VDU) dydžiu. Pagal projektą, fiksuotu pajamų mokesčiu galėtų būti apmokestinamos 10 VDU (apie 20 tūkst. eurų) per metus neviršijančios individualios veiklos pajamos. Daugiau uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą. Be to, verslo liudijimą siekta leisti įsigyti ne trumpiau kaip vienam mėnesiui. Šiuo metu metinių pajamų riba dirbantiesiems su verslo liudijimu siekia 45 tūkst. eurų.
Numatoma išleisti gynybos obligacijas
Kaip anksčiau yra pažymėjusi finansų ministrė G. Skaistė, kadangi poreikiai gynybai yra didesni negu 3 proc. BVP, todėl siūloma išleisti gynybos obligacijas, kurios galėtų būtų parengtos dabartinių taupymo lakštų pagrindu. „Galimybė įsigyti būtų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims“, − Seimo posėdyje sakė G. Skaistė. Ji tvirtino, kad tokiu būdu valstybė galėtų sutaupyti lėšas, kurios būtų išleistos skolinimuisi rinkoje. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu krašto apsaugai metinis pelningumas galėtų būti ne didesnis negu 2 proc.
Gynybos fondo paketas sudarytas iš keturių dalių
Gynybos fondo paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.
Seimas jau anksčiau yra pritaręs Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisoms, pagal kurias solidarumo įnašo mokėjimas pratęstas vieniems metams. Priėmus šį sprendimą, kitais metais tikimasi surinkti apie 50−70 mln. eurų papildomų pajamų.
Saugumo įnašo koncepcijos iniciatyva (10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui) dar nėra registruota, dėl jos bus sprendžiama vėliau.
LRS Informacijos ir komunikacijos departamento informacija
