Europiečius šiuo metu labiausiai neramina didėjanti infliacija ir neigiamos palūkanų normos. Ilgainiui tai gali pradėti mažinti ne tik vartojimą, bet ir pensijų fondus.

ES ekonomikos augimą gana stipriai stabdo ir „Brexit‘as“ – Didžiosios Britanijos išstojimas iš bendrijos. Lietuviams optimizmo nesuteikia ir vis pasigirstančios prognozės, kad 2017 m. įsibėgėjus vėl turėtų šoktelti degalų kainos. Tokios prognozės pasigirdo po to, kai imta garsiau kalbėti apie menką naftą išgaunančių šalių pelną.

„Brexitas“ gali turėti didesnę reikšmę nei atrodė iš pradžių

Atrodė, kad vienos valstybės išstojimas ES negali atnešti didelių ekonominių permainų. Tačiau visas procesas pagreitį įgavo dar 2016 m. vasarą, kai anglai pabalsavo už šalies išstojimą iš ES. Jungtinės karalystės gyventojai išreiškė savo valią ir pasirinko pasitraukti. Netrukus pasigirdo kalbų, kad svaro kursas ims smukti. Ir visa tai pradėjo pildytis: svaras sterlingas nukrito iki rekordinių aukštumų per pastaruosius 3 dešimtmečius. Svaras ir euras savo verte kone susilygino.

Nors kritinių pasitraukimo padarinių dar nejaučiama, tačiau tiek Didžiosios Britanijos, tiek ir visos ES be šios stiprios sąjungininkės ateitis tapo kiek miglota.

Iki šiol kuriami patys įvairiausi scenarijai šiai šaliai: ir optimistiniai, ir visai pesimistiški. Tačiau gyventojų nuomonė paveikė šalies ekonomikos būklę, atsispindėjo visose pasaulinėse rinkose. „Brexito“ šešėlyje destabilizavosi ir visos Europos politinė situacija: politinių skandalų, neramumų įkarštyje visuomet kenčia  ekonomika.

Europos šalių vadovai labiausiai baiminasi, kad britai per savo teritoriją neleis laisvai judėti ES piliečiams. Gali būti, kad šalis neteks teisės patekti ir į laisvąją prekybos zoną: šis faktas labiausiai glumina eksportuotojus. Jiems bus sudėtinga išlikti konkurencingiems.

Sumažėjo ir prekybos mastai tarp Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių Europos lyderių. Anglijoje dėl eksporto ir importo nesklandumų po truputį ėmė augti produktų kainos. Pabrango ir kelionės, todėl dalis gyventojų sunkiai susitvarko su finansine našta. Kaip Lietuvoje kreditų ir paskolų turinčių gyventojų problemas spręsti padeda paskolų refinansavimas, taip ir Didžiojoje Britanijoje tikimasi panašią veiklą vystančių įmonių įsikūrimo.

Ir nors Europoje globalioji ekonomika turėtų ūgtelėti, prognozes aptemdo būtent „Brexitas“. Ekspertai teigia, kad blogiausi šio išstojimo padariniai laukia ateityje. Tačiau yra šalių, kurioms „Brexitas“ padėjo išlošti – tai Indija. Jos ekonomika šoktelėjo į viršų ir 2016 m. pralenkė net pačios Britanijos ekonomiką. Indijos ekonomika ėmė augti dar sparčiau, ir vargu, ar Didžioji Britanija vėl apsikeis vietomis su šia besivystančia savo kolonija Azijoje.

Indija savo BVP pralenkė net galiūnę Kiniją, o2017 m. Indijos BVP turėtų augti net 8 procentais. Indijos ekonomikai suklestėti leido pasauliniu mastu atpigusios prekės ir kur kas mažesnė negu buvo prognozuota infliacija. Indija dar turi susitvarkyti su mokesčiais ir žemės ūkiu, ir jos padėtis Azijos regione taps visai palanki.