Nors ir negausi karaimų tauta yra garsi savo mokslininkais, gydytojais, karininkais, poetais ir dailininkais. Vienas iš žymiausių karaimų dailininkų, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet minėsime, tai Bari Egizas (1869–1946).
Bari Egiz
Bari Egizo biografija
Bari Egizas gimė 1869 m. liepos 13 d. Odesoje, pasiturinčių karaimų Izaoko ir Totekės Kotrynos Egizų šeimoje. 1885–1889 m. mokėsi Odesos dailiųjų amatų draugijos mokykloje. Jau besimokant dailės mokykloje išryškėjo ypatingas Bari Egizo talentas. Už savo darbus dailininkas buvo apdovanotas šešiais medaliais iš visų dėstomų dalykų – piešimo, kompozicijos ir tapybos. Tai suteikė jam plačias galimybes tęsti studijas. 1890 m. Bari be stojamųjų egzaminų buvo priimtas į Peterburgo dailės akademiją. Jo mokytojais buvo žymus to meto dailininkai: P. Čistiakovas, K. Villevaldė, V. Vereščaginas ir kiti. Peterburgo dailės akademija dailininkas baigė 1894 m. medaliu ir tapo pripažintu menininku. 1897–1898 m. studijavo Paryžiuje, kur turėjo galimybę savarankiškai susipažinti su didžiųjų pasaulio meistrų tapyba Luvro ir Liuksemburgo muziejuose. Siekdamas praplėsti savo žinias meno srityse ne kartą lankėsi Florencijoje, Vienoje, Venecijoje, Maskvoje, Miunchene, Berlyne, Drezdene, Šveicarijoje. Grįžęs į Odesą, Bari daug metų dėstė tapybą ir piešimą įvairiuose gimtojo miesto mokyklose. Odesoje dailininkas aktyviai dalyvauja Dailiųjų menų draugijos veikloje, daugelį metų – Pietų Rusijos dailininkų draugijos rengiamose parodose Kryme, taip pat Kijeve, Charkove ir kituose miestuose. Spauda jį vertino, kaip aukšto meninio lygio dailininką ir išskirtinės erudicijos žmogų.
Apie 1922 m. Bari išvyko iš Rusijos į Turkiją, kur Stambule gyveno dailininko sesuo Vera su savo vyru Seraja Šapšalu. Stambule dailininkas turėjo savo studiją ir mokinių, išgarsėjo kaip puikus portretistas. Įvairių užsienio atstovybių ambasadoriai mielai užsakinėjo jam portretus. 1938 m. dailininkas atvyko į Vilnių, kur nuo 1928 m. gyveno jo sesuo Vera su savo vyru, karaimų vyriausiuoju dvasininku hachanu Seraja Šapšalu. Su sesers šeima Bari siejo nuoširdi draugystė ir meilė. Vilniuje dailininkas tapė portretus, dalyvavo parodose, mėgo bendrauti su jaunimu, pasakoti apie meną ir žymius dailininkus. Bari Egizas mirė 1946 m.. Palaidotas Vilniuje, Karaimų kapinėse.
Dailės tapybos bruožai
Marianos Zajančkovskos portretas
Dailininko Bari Egizo talentas susiformavo XIX a. pabaigoje, kai Peterburgo dailės akademijoje, kur jis studijavo, ėmė ryškėti peredvižnikų kūrybos ir akademizmo meninių principų krizė, todėl naujų kelių ieškantis menininkai būrėsi aplink Sergejų Diagilevą ir jo leidžiamą žurnalą „Meno pasaulis“ (Мир искусства). Bari Egizo kūrybą veikė ir prancūzų tapybos mokykla. Į Paryžių jis atvyko jau susiformavusiu menininku ir tobulinosi tuo metu, kai impresionizmą keitė simbolizmas, kai itin svarbus tapo pačios tapybos grožis, imta vertinti tapybiškumą, rafinuotą toninę spalvų harmoniją, minkštą, tirpstantį atmosferos perteikimą. Nors prancūzų tapyba turėjo įtakos Bari Egizo kūrybai, vis dėl to dailininkas liko ištikimas realistiniai vaizdavimo krypčiai. Dažnai jo kūryba balansuoja ant sentimentalaus natūralizmo ribos. Ankstyvoje jo tapyboje juntama rafinuotų spalvų toninė harmonija, minkštas, tirpstantis atmosferos perteikimas. Dailininkas mėgo vaizduoti idealizuotas buities, sentimentalias scenas, perteiktas bydermejerio stiliumi. Vėlesniuose darbuose sustiprėja realistinė raiška, mažiau dėmesio kreipiama į pačios tapybos grožį. Amžininkai pastebėjo, kad „ ilgas ir atidus senųjų portreto meistrų – Velasquezo, Rembranto, Van Dycko, Tiziano – studijavimas padėjo Egizui įsigilinti į vaizduojamąją natūrą, atskleidė jo gebėjimą išreikšti dvasingumą realizmo rėmuose“. Kritikai rašė: „Jo spalvos lengvos, jo natūra drobėse laisva, jo potėpis neužkankintas…Lyg išausta iš šviesos ir oro, šviesios, lengvos spalvos“. Vienas iš ankstyviausiu portretu – dailininko sesers Veros Egiz-Šapšal 1905 m. aliejumi tapytas portretas. Jame realistine maniera perteiktas jaunos, išdidžios, savo vertę žinančios moters paveikslas. Dailininkas kruopščiai nutapė puriais juodais plaukais apgaubta ovalų veidą, kuriame juodi antakiai rėmina gyvas, kiek valiūkiškas akis. Dažnai Bari Egizas tapė ir kitų savo tautos, karaimų, portretus. Tai – realistiniai, giedros nuotaikos Nadeždos Lopataitės-Pileckienės ir Marianos Zajančkovskos portretai. Išlikę keli dailininko tapyti karaimų moterų portretai, kuriuose matome jaunas, žavias, rytietiškų bruožų moteris. Motinos portrete matome skarele apsigaubusios, besišypsančios senyvos moters veidą. Žavus 1939 m. aliejumi tapytas paveikslas „Šokanti karaimė“. Jame vaizduojama jauna mergina, vilkinti tautiniais rūbais, etnografinėje aplinkoje. A. Šišmanas apie šį paveikslą rašė: „Pakėlusi ranką, kerinčiai šypsodamasi, daro pirmąjį pa. Šiame paveiksle ir detaliai pavaizduoti audinių raštai, kas labai svarbu etnografiniu požiūriu muziejui“.
Veros Egiz-Šapšal portretas, 1905 m.
Keli karaimų portretai piešti pieštuku. Tai – Marko Šapšalo, Samuilo Pigito, S. Babovičiaus, Samuilo Pampulovo bei karaimo valstiečio portretai. Be didesnio formato portretu, Bari Egizas tapė miniatiūras ant dramblio kaulo. Išliko 1934 m. tapytas Seraja Šapšalo portretas ant dramblio kaulo plokštės. Dailininkas mėgo tapyti jaunas gražias moteris puošniais drabužiais. „Moters portrete“ vaizduojama sėdinti, grakščiai į priekį palinkusi jauna moteris, vilkinti alyvine suknele, rankoje laikanti nedidelį kaspinais papuošta albumėlį. Stengdamasis perteikti daiktų medžiagiškumą, dailininkas tapo siauručiais potėpiais. Paveikslas „Meilės laiškas“ A. Šišmano priskiriamas prie vieno iš vertingiausių Bari Egizo kūrinių. Šis paveikslas 1907 m. buvo eksponuojamas Peterburgo dailės akademijos pavasario parodoje. Paveiksle vaizduojama prie apvalaus stalelio sėdinti ir laišką rašanti jauna mergina, vilkinti puošnia suknele. Mergina nutvieksta saulės spindulių, o visas paveikslas mirga nuo šviesos žaismo. Paveikslai „Paslaptys“ ir „Grojanti mergina“ vaizduoja žavias jaunas damas, puošniuose interjeruose. 1927 m. pastele pieštame portrete, Bari Egizas, vaizduoja grakščiai į žiūrovą atsigręžusią jauną moterį, puošnia vakarine suknele, marginta retais geometriniais raštais. Moterį puošia kuklus perlų vėrinys ir auskarėliai. Idealizuotas jaunos moters atvaizdas nutapytas realistiškai, didžiausią dėmesį kreipiant į išraiškingas akis, dailų veidą.
Be portretu Bari Egizas tapė daug peizažu su gimtojo Krymo, Irano, Turkijos vaizdais. Jie pasižymi subtiliu koloritu, raiškiu potėpiu, architektūriniu detaliu gausa. Dailininkas Bari Egizas neturėjo pasekėjų ir mokinių, tačiau jo kūryba raiškiai papildo bendrą XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės panoramą. Jo pavardė yra gerai žinoma portreto žanro tyrėjams ir kolekcininkams.
2010 m. Lietuvos dailės muziejaus surengė išsamią Bari Egizo darbų parodą ir išleido katalogą „Nuo Stambulo iki Vilniaus“ detaliai supažindinanti visus meno mylėtojus su šio karaimų kilmės dailininko gyvenimu ir kūrybiniu palikimu.
Nadežda ZAJANČKOVSKAJA
Literatūra:
Lietuvos dailės muziejaus metraštis IV, Vilnius, 2001.
Simona Makselienė, „Bari Egizas. Tapyba, piešiniai“, Vilnius, 2009.
A. Zagareckaitė, „Karaimų dailininkas Bari Egiz“, in: Voruta, 2009 06 20.
Serajos Šapšalo karaimikos rinkinys, Vilnius, 2003.
- Šišmanas, „Bari Egiz“, MAB RS. f. 143–1586.
