Pipirnės. Unsplash nuotr.
Šviežių žalumynų darželis po ranka – tikras lobis šeimininkaujantiems virtuvėje. Prieskoninės žolelės nuspalvins net paprasčiausią patiekalą, arbata bus kvapni, o organizmas dėkingas už vitaminų kokteilį. Užsiauginti tokį darželį ant palangės visai nesudėtinga – reikia tik trupučio kantrybės ir žinių.
Prekybininkai pastebi, kad šiais metais sėklas žmonės pradėjo pirkti neįprastai anksti ir jų pardavimai šį sezoną yra ūgtelėję 12 proc. Pasak prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, šiemet pastebimai šoktelėjo ekologiškų sėklų paklausa – jų nupirkta jau apie 60 proc. daugiau lyginant su praėjusiais metais.
„Daugiausiai perkamos yra daržovių sėklos – agurkai yra pati populiariausia lietuvių auginama daržovė, o toliau pagal populiarumą seka pomidorai ir ridikėliai. Šių daržovių sėklų pardavimai šiemet yra daugiau nei dešimtadaliu didesni. Kalbant apie prieskoninius žalumynus, absoliutus lyderis yra krapai. Iš visų prieskoninių augalų, krapų sėklų asortimentas yra bene didžiausias, o pardavimai išaugę 23 proc. Pastebime, kad šiemet aktyviau perkamos ekologiškos žalumynų sėklos, kuriuos galima auginti ne tik darže ar šiltnamyje, bet ir namuose“, – pasakoja E. Dapkienė.
Sumuštinių ir salotų pažiba – pipirnės
Užsiauginti šviežių prieskoninių žalėsių kambariniame darželyje visai nesudėtinga misija, o rezultatas džiugins kasdien. Kvapnūs ir vitaminų gausūs žalumynai pagardins bet kokį patiekalą ir suteiks daugiau malonumo gaminant.
Vienas populiariausių salotų mėgėjų žalumynų yra sėjamosios pipirnės. Jomis gardinamos ne tik salotos, bet ir sumuštiniai, skaninami mėsos ar žuvies patiekalai. Pipirnėse gausu organizmui naudingų medžiagų: geležies, magnio, kalcio, natrio, įvairių mineralų bei vitamino C.
Šiltas oras, dalinis pavėsis ir užtikrinta drėgmė – pagrindinės taisyklės, kurių reikėtų laikytis, norint auginti šį augalą ant palangės ar balkone. Pipirnės sėklos dažniausiai sėjamos į kelių centimetrų gylio indelius, dubenėlius ar plastmasines, nuo kitų maisto produktų likusias, dėžutes. Pasirinktas indas išklojamas sudrėkinta vata, filtriniu popieriumi ar pavirintomis dezinfekuotomis pjuvenomis. Sėklos išdėliojamos vienodu atstumu viena nuo kitos ir uždengiamos polietileno plėvele.
Kartas nuo karto atidengiant plėvelę ir šiek tiek palaistant sėklas, tikėtina, kad daigai pasirodys jau po kelių dienų. Tuomet plėvelę reikėtų nuimti ir indelį perkelti į šviesią, šiltą vietą. Prižiūrint, kad augalams netrūktų drėgmės ir šviesos, jau po savaitės daigai išskleis lapelius, kas reiškia, jog juos jau galima kirpti ir naudoti patiekalams paskaninti. Atsėti pipirnes rekomenduojama kas savaitę ar dvi – taip šviežiais žalumynais bus galima džiaugtis dar ilgą laiką.
„Pipirnių sėklos yra tarp penkių perkamiausių prieskoninių žalumynų sėklų, nors žmonės jas dar tik atranda, o dėmesio daugiau sulaukia gerai pažįstami bazilikai bei petražolės. Pastarųjų augalų pardavimai šiais metais yra apie 30 proc. didesni. Tarp populiariausiųjų prieskoninių augalų penketo yra ir stabilia paklausa pasižyminčios šalavijo sėklos“, – šiųmečius sėklų pirkėjų pasirinkimus vardija E. Dapkienė.
Ir maistas, ir vaistas
Bazilikas bei petražolė ne tik gaivūs prieskoniai – tai vitaminų užtaisas. Petražolėse apstu A, E, C vitaminų, folio rūgšties, taip reikalingos sveikai širdies ir kraujagyslių sistemai palaikyti, taip pat kalcio, geležies, magnio, riboflavino ir daugybės kitų naudingų medžiagų. Bazilikas taip pat neatsilieka naudingumu – šiame prieskonyje yra antioksidantų, jis turi priešuždegiminių savybių, teigiamai veikia žarnyną, širdies darbą, kaulus, nervų sistemą. Be to – baziliko kvapas padeda susikaupti.
Norint namuose auginti tokias prieskonines žoleles kaip bazilikai ar petražolės – didelių pastangų nereikia. Svarbu turėti erdvę, kurioje daug saulės šviesos – tam tinka palangė ar balkonas, ypač rytinėje būsto pusėje. Šioms žolelėms svarbus drėgmės ir saulės šviesos balansas, tad jos dažniausiai auginamos dėžutėse su skylėmis apačioje, kad išbėgtų vandens perteklius. Indą reikia pripildyti kompostine žeme, paberti sėklų, kad šios viena nuo kitos būtų nutolusios apie keletą centimetrų ir uždengti plonu žemės sluoksniu.
Baziliką ir petražoles reikia laistyti kasdien, kad būtų palaikoma tinkama drėgmė. Savaitės eigoje jau bus galima stebėti pirmuosius daigelius. Svarbu pažymėti, kad kai bazilikas ar petražolės turės apie šešis stiebelius su lapeliais, nereikėtų nugnybti jų visų vienu ypu – geriausia skinti po keletą šakelių, kad žalumynas augtų toliau.
Atgaivos karalienė – mėta
Šaltas gėrimas, atpalaiduojanti arbata ar patiekalas, kuriam reikia šiek tiek gaivaus prieskonio – mėta čia tinka labiausiai. Mėtų rūšių, kurias galima auginti namuose – apstu: bananinė, šokoladinė, sultingoji, imbierinė, obuolinė. Svarbu paminėti, jog mėta taip pat pasižymi nauda sveikatai. Joje esantys antioksidantai padeda kovojant su alergijomis, skausmais, virškinimo problemomis, nuovargiu ar stresu. Šioje žolelėje taip pat gausu vitaminų A ir C, kalio, magnio, fosforo bei kalcio.
Tai – itin lengvai auginama prieskoninė žolelė, kuriai nereikia nei nuolatinės saulės šviesos, nei didelės priežiūros. Mėta auga lengvai, greitai ir nereikės ilgai laukti, kol naujus lapelius bus galima skinti vėl ir vėl. Visgi, auginant mėtą, prireiks gilesnio vazonėlio, nes šis augalas turi gana vešias šaknis, taip pat vazoniniams augalams skirto dirvožemio. Laistyti mėtą nėra sudėtinga – tereikia patikrinti, žemė drėgna, ar sausa.
Tinkamai prižiūrima mėta mėgsta stiebtis į viršų, tad lapelius galima skinti ir leisti jai kerotis. Jeigu augalas užaugo per didelis, galima jo viršūnėlę pakirpti ir leisti augti toliau.
