Spalio 26 dieną Lietuvos ir Lenkijos karaimai sulaukė labai svarbaus įvykio. Virtualioje erdvėje pradėjo gyvenimą projektas „Karaimų muzikinis žemėlapis“ („Karaimska Mapa Muzyczna“).
https://mapamuzyczna.karaimi.org/
Jame įrašytos senosios karaimų dainos, per šimtmečius išlikusios ir nepamirštos Trakuose, Varšuvoje ar Kryme.
Šį virtualų projektą sukūrė Lenkijos karaimų bendruomenė, jos pirmininkė Mariola Abkovič, artimai bendradarbiaudama su tautiečiais Lietuvoje ir ypač – karaimų Meka vadinamuose Trakuose.
„Mažiausia mažuma“ – taip apibūdinama karaimų tautinė mažuma Lenkijoje, kurią sudaro apie 200 karaimų. Taip pat karaimų bendruomenė gali būti įvardijama ir Lietuvoje, kur ją sudaro apie 250 šios tautybės žmonių, o gimtąja kalba tebekalba tik apie 30 jos atstovų. Tai didžiausios karaimų bendruomenės. Žymiai mažesnės gyvuoja Kryme, Haliče, Lucke, Kijeve, Paryžiuje, Peterburge, dar keliuose pasaulio miestuose, kuriuose – tik dešimtimis skaičiuojami karaimų tautos atstovai.
„Mums be galo svarbu įamžinti tautinės savasties ženklus, nes jie liudija karamiškąją tapatybę, tradicijas, papročius ir jų tęstinumą. Dainos vienas iš šių svarbių ženklų“, – sako projekto sumanytoja Mariola.
Visą praėjusią vasarą ji įrašinėjo tautiečių atliekamas dainas Trakuose ir Vilniuje. Jas įdainavo trakiečiai Tatjana ir Vladimiras Maškevičiai, jaunosios kartos atstovai vilniečiai Dominyka, Danielis ir Kamilis Kobeckiai, Bijana Jodis ir Viktorija Narmontienė.
M. Abkovič sukurtame projekte šios dainos skamba ir originaliai, ir aranžuotos. Jas aranžavo ir atlieka žinoma Lenkijos folkloro dainininkė Karolina Cicha su grupe. Jai talkina Patricija Betley, grojanti perkusija, Karolina Matuškevič, Mateušas Šemraj, grojantys styginiais instrumentais, taip pat dainuoja Michalas Kuličenko. Būtent šis variantas pirmiausia ir yra girdimas „Karaimų muzikiniame žemėlapyje“. Vėliau bus galima klausytis ir originaliai atliekamų dainų, kurias įrašė minėti Trakų ir Vilniaus karaimų bendruomenės nariai.
Pasak žinovų, įrašytos karaimų dainų melodijos atspindi ne tik gimtojo Krymo autentiką, bet ir antrosios tėvynės Lietuvos muzikinės kultūros įtakas. Stebėtina yra tai, kad mažėjant karaimiškai kalbančių žmonių, dainuojamasis kultūros paveldas toliau perduodamas iš lūpų į lūpas, jis išlieka gyvybingas. Projektas „Karaimų muzikinis žemėlapis“ neabejotinai prie to prisideda.
Sigita NEMEIKAITĖ
