Nuo praėjusio penktadienio, vasario 3-iosios, Lietuvos statistika į kasdienę COVID-19 pandemijos statistiką įtraukė du naujus rodiklius: pakartotinių antrinių ir tretinių užsikrėtimų (reinfekcijų) skaičius.
Tai darome bene pirmieji Europoje ir vieni pirmųjų pasaulyje – kolegos britai su reinfekcijos duomenimis startavo taip pat vasario pradžioje, kiek anksčiau tokius rodiklius pradėta skelbti Jungtinėse Valstijose.
Kodėl „tik dabar“?
Pakartotinių užsikrėtimų skaičius (kaip ir užsikrėtimų po vakcinacijos skaičius) yra ir buvo matomas nuolat. Iki Omikron atmainos išplitimo pakartotiniai užsikrėtimai neviršydavo 1 %. Nuo 2022 m. sausio pakartotinių užsikrėtimų skaičius ir procentas pradėjo labai sparčiai augti ir sudaryti nemažą visų užsikrėtimų dalį – beveik 15 %. Todėl pakartotinių užsikrėtimų rodiklis buvo skubiai įtrauktas į COVID-19 dienos ataskaitą. Svarbu nepamiršti, kad apytikslį pakartotinių užsikrėtimų skaičių gyventojai visada galėjo rasti atvirų duomenų rinkiniuose, lentelėje „COVID19 statistika dashboards“, palygindami bet kurios dienos teigiamų diagnostinių tyrimų skaičių su tos dienos naujų atvejų skaičiumi.
Kas yra pakartotinis užsikrėtimas?
Turbūt visi suprantame, kad du teigiami vieno asmens testų atsakymai nebūtinai yra du skirtingi užsikrėtimai. Asmuo gali sirgti kelias savaites, o viruso genetinė medžiaga gali būti aptinkama net kelis mėnesius po užsikrėtimo. Tad du teigiamus vieno asmens gautus diagnostinio tyrimo atsakymus turi skirti pakankamas dienų skaičius, „tylos periodas“, kad tai būtų laikoma dviem skirtingais užsikrėtimais.
90 dienų „tylos periodas“
Skaičiuojant pakartotinius užsikrėtimus yra taikomas 90 dienų „tylos periodas“ – mažiausiai tiek dienų turi skirti du užsikrėtimus (t. y., bent tiek dienų asmuo turi būti negavęs teigiamo diagnostinio tyrimo atsakymo). Tokios interpretacijos laikosi ir kitos šalys bei tarptautinės sveikatos organizacijos. Idealus „tylos periodas“ turėtų būti ilgesnis nei viruso aptikimo po užsikrėtimo laikotarpis ir trumpesnis nei laikotarpis skiriantis dvi gretimas pandemijos bangas.
Kaip stipriai nuo „tylos periodo“ pasirinkimo priklauso apskaičiuotas pakartotinių užsikrėtimų skaičius:
- jeigu „tylos periodas“ yra 30 dienų, pakartotinių užsikrėtimų per 2022 m. sausį buvo 23 957;
- jeigu „tylos periodas“ yra 60 dienų, pakartotinių užsikrėtimų per 2022 m. sausį buvo 23 432;
- jeigu „tylos periodas“ yra 90 dienų, pakartotinių užsikrėtimų per 2022 m. sausį buvo 22 162.
Kitaip tariant, pakartotinių užsikrėtimų skaičius nėra labai jautrus pasirinktam „tylos periodui“.
Kaip elgiasi kitos šalys?
Kaip jau minėta – oficialiai pakartotinių užsikrėtimų rodiklius, naudodamos tokį patį 90 dienų „tylos periodą“, yra pradėjusios skelbti vos kelios šalys. Tačiau apie didėjančių reinfekcijų duomenų poreikį jau keli mėnesiai kalba ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Tikėtina, kad greitai ir kitos šalys bei pats ECDC pradės skelbti pakartotinių užsikrėtimų skaičius.
Atkreipkite dėmesį!
Pakartotinių užsikėtimų skaičių interpretuoti nėra paprasta, nes būtina žinoti įvykį patirti galinčios populiacijos dydį („population at risk“). Be šios informacijos negalima tarpusavyje lyginti dviejų skirtingų dienų, dviejų skirtingų savivaldybių ar dviejų skirtingų rodiklių (pvz., pirminių su antriniais užsikrėtimais). Pvz., 3 tretiniai užsikrėtimai per parą – tai daug ar mažai? Tam reikia žinoti, kiek iki tos dienos iš viso yra buvę antrinių užsikrėtimų (nes neįmanoma užsikrėsti trečią kartą, prieš tai neužsikrėtus antrą kartą), nuo kurių praėjo bent 90 dienų, kai asmuo negavo nei vieno teigiamo diagnostinio tyrimo atsakymo; skaičiuojant tik tuos asmenis, kurie iki tos dienos vis dar buvo gyvi ir dar negavę tretinio užsikrėtimo.
Pirminių, antrinių, tretinių užsikrėtimų skaičius kasdien skelbiamas Lietuvos statistikos departamento paros ataskaitoje https://osp.stat.gov.lt/praejusios-paros-covid-19-statistika.
Iš viso antrinių užsikrėtimų per pandemiją nuo 2020 m. kovo buvo 36 709, iš jų per 2022 m. sausį – 22 045. Tretinių užsikrėtimų per pandemiją nuo 2020 m. kovo buvo 172, iš jų per 2022 m. sausį – 117.
Lietuvos statistikos departamentas rengia ypač daug operatyvių pandemijos rodiklių ir yra atvėręs visus svarbiausius duomenis. Kviečiame atsakingai ir etiškai jais naudotis. Taip pat maloniai prašytume pasidalyti šiuo pranešimu su visais, paskubėjusiais kurti sensaciją ir piktintis „slėptais“ duomenimis.
© Lietuvos statistikos departamentas