PR

Terminą „antstolis“, ko gero, yra tekę girdėti kiekvienam, tačiau ne kiekvienas žino, kokią veiklą antstoliai vykdo bei kokią antstolių atsakomybę numato įstatymai. Antstoliai, vykdydami savo veiklą, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Sprendimus vykdančių antstolių veikla yra teisės į teismą ir teismo sprendimo įgyvendinimo užtikrinimo priemonė.                                                                                                                                                                          

Antstoliai, vykdydami savo veiklą, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo vykdomuosius dokumentus (pagrindinė funkcija);
2) teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes;
3) teismo pavedimu perduoda dokumentus;
4) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Prireikus tokios pagalbos, galima kreiptis į bet kurį Lietuvoje veikiantį antstolį.

Įsipareigojimų vykdymas ir turto paieškos eiga

Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą ir tuomet antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką. Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Daugiau informacijos apie tai, ką reiktų žinoti turintiems skolų, galite rasti čia.

Kur galima gauti informaciją apie savo įsiskolinimus?

Sužinoti, kiek esate skolingas antstoliams (t. y. apie antstolių išieškomas jūsų skolas), galite nuvykę į Lietuvos antstolių rūmus, raštu arba elektroniniu paštu išsiuntę pasirašytą prašymą (kaip skolininkas, advokatas arba įgaliotas asmuo) dėl informacijos suteikimo Lietuvos antstolių rūmams arba prisijungę prie antstolių informacinės sistemos.

Kokiais atvejais leidžiama savarankiškai dengti skolą dalimis?

Skolos mokėjimo dalimis sprendimui priimti būtinos dvi sąlygos. Pirma: savarankiškai pervedamos įmokos neturi būti mažesnės už įstatymo nustatyta tvarka išieškomas sumas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Antra: kreditorius turi sutikti, kad jo reikalaujamos lėšos bus grąžinamos nesiunčiant antstolio patvarkymo į skolininko darbovietę. Skolininkas bet kuriame išieškojimo etape gali pats siekti susitarti su kreditoriumi, pasirašyti taikos sutartį ir pateikti antstoliui suderintą skolos mokėjimo dalimis grafiką.

Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog, pavyzdžiui, dėl planuojamos išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.

Kokia pajamų dalis gali būti išskaitoma išieškant skolas?

Pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų. Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 proc. lėšų.

Kaip sužinoti, kuriam antstoliui pateikti vykdomąjį raštą?

Vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta. Į kurį antstolį kreiptis, pasirenka išieškotojas. Konkrečiose veiklos teritorijose veikiančių antstolių tikslūs sąrašai skelbiami antstolių rūmų interneto svetainėje.  Prašymą priimti vykdyti vykdomąjį raštą kartu su vykdomuoju raštu antstoliui galima siųsti paštu. Patartina siųsti dokumentus registruotu laišku.

Kokias teises turi skolininkas, susidūręs su antstolių veikla?

                      Skolininkas turi teisę:

1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant išieškojimo vykdymo veiksmus;

2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;

3) gauti pažymas apie vykdymo eigą;

4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;

5) apskųsti antstolio veiksmus;

6) reikšti prašymus, nušalinimus;

7) sudaryti taikos sutartis.

Kaip elgtis gavus raštišką antstolio raginimą įvykdyti sprendimą?

Esant galimybei, patartina skolą sumokėti raginime nurodytu terminu. Jei skolininkas neįvykdo raginimo sumokėti skolą per nustatytą terminą, skolos suma pradeda didėti, t.y. pradedamas mokėti atlyginimas antstoliui bei didesnės vykdymo išlaidos.

Kada užbaigiama vykdomoji byla?

Vykdomoji byla užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, t.y. sumokėjus visą skolą ir vykdomąsias išlaidas. Tuomet antstolis išsiunčia kreditoriui patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir grąžina jam vykdomąjį dokumentą, pagal kurį buvo vykdomas skolos išieškojimas. Skolininkas, esant poreikiui, antstoliui gali pateikti rašytinį prašymą dėl informacijos apie vykdomosios bylos užbaigimą. Taip pat gali būti užbaigiama nutraukus vykdomąją bylą ar persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui.