Kiekvienais metais savo namiškius norisi nustebinti išskirtiniais, dar neragautais Kūčių patiekalais, tačiau vietos ant stalo neturėtų prarasti ir tradiciniai, simbolinę prasmę turintys patiekalai bei produktai. Kūčių vakarienė turi labai daug papročių ir tradicijų bei prietarų.

Tradicinės kultūros išraiška yra ir tradiciniai kiekvieno krašto valgiai. Jų yra įvairiausių, tačiau kiekvienas – savaip svarbus ir reikšmingas. Džiugina tai, kad nemažai tradicinių patiekalų ir valgių vis dar gyvuoja. Tradiciškai Kūčių stalo valgiai buvo gaminami iš įprastų ir nebrangių žmonių užaugintų arba pririnktų produktų. Sakralinę reikšmę turėjo augalinis maistas: įvairios daržovės, grūdai, džiovinti vaisiai, spanguolės, grybai, riešutai, aguonos.

Kiekvienas patiekalas tai kaip padėka Dievui už dar vienus sėkmingai pragyventus metus ir galimybę sulaukti šventės. Analizuojant tradiciniam stalui būdingą meniu, nesunku pastebėti, jog kai kas vis dar yra aktualu ir populiaru, tuo tarpu kiti dalykai liko kiek pamiršti. Dažna šeimininkė sako, kad ruošiant Kūčių vakarienę, nieko galvoti nereikia: paruošei dvylika tradicinių valgių ir viskas. Vietoje įmantrių patiekalų išbandykite tradicinius, paprastai pagaminamus, savyje turinčius gilią simbolinę prasmę.

Kūčiukai. Tai – bendrinis, visiems žinomas patiekalo pavadinimas, skirtinguose šalies regionuose turintis ir kitus pavadinimus: prėskučiai, šližikai, galkutės, parpliukai, bambolikai, kleckai. Kūčiukai turi net kelias prasmes: paskutinės vakarienės, vėlių vaišinimo, sugrįžtančios saulės simbolis.

Aguonpienis. Šis patiekalas gaunamas sutrintas aguonas užpylus cukrumi ar medumi pagardintu vandeniu. Aguonų pienas tapatinamas su dvasių gėrimu.

Kūčia.  Tai – įvairūs javai, riešutai, džiovinti vaisiai, aguonos užpilti medumi. Tai – dvasių vaišėms skirtas maistas.

Avižinis kisielius. Tai – dar viena iš vaišių, skirta kartu švęsti susirinkusioms vėlėms.  Dažnai avižinis kisielius pakeičiamas vaisiniu kisieliumi, tačiau Kūčioms kisielius tiesiog privalomas.

Obuoliai, medus, riešutai. Tai – produktai, dėl savo skonio galintys būti vadinami Kūčių stalo desertu. Obuolys – ne tik nuodėmės, užtrauktos pirmųjų žmonių, bet ir vaisingumo simbolis. Medus tapatinamas su sveikata ir šviesa, o riešutai – stiprybe.

Grūdai. Skalsos, derlingumo simbolis.

Spanguolės. Tikima, kad jos saugo nuo priešų.

Ant Kūčių stalo ypač derės auselės su būtent šiam vakarui įprastais ir nebrangiais produktais. Ausytės, auselės nuo seno yra vienas iš tradicinių Kūčių patiekalų daugelyje namų. Priklausomai nuo regiono skiriasi ir ausyčių receptai, gaminimo ir patiekimo būdai.  Dzūkijoje – jie dažniausiai mielinės tešlos kepti, o štai – Aukštaitijoje prėskos tešlos ir virti, dar vadinami virtiniais. Dažnas neįsivaizduoja Kūčių stalo be virtinių su grybais. Tradiciškai virtiniams su grybais yra naudojami džiovinti grybai. Tad kiekvieną rudenį grybaudami paliekame geriausius grybus (tam tinkamiausi baravykai arba raudonikiai) džiovinimui, kad turėtume jų Kūčių vakarienės patiekalams. Net tie, kurie nemėgsta džiovintų grybų, kartą metuose ruošia ir ragauja tradicinių valgių su grybais.

hdrpl

Mano šeimoje, per Kūčias, virtų ausyčių niekas negamindavo, todėl recepto teko ieškoti ir išbandyti.

Kad ir kokį įdarą nuspręstumėte pasirinkti, virtinių kokybė labai priklausys nuo pačios tešlos. Ji turi būti ne pernelyg stora, neplyšti ir būti elastinga. Šiam vakarui jų tešla dažniausiai minkoma vien tik iš vandens, miltų ir druskos. Tešlai reikia vos kelių ingredientų, tačiau svarbu mokėti juos tinkamai paruošti. Į tešlą įpylus aliejaus ji tampa gerokai elastingesnė, lengviau minkoma, ir ausytės daug geriau sulimpa. Siūlau išbandyti šį receptą.

Virtiniai su grybais

Tešlai: 350 g miltų, 200 ml karšto vandens, 2 šaukštų aliejaus, žiupsnelis druskos.

Įdarui: 3 saujos džiovintų miško grybų, svogūnas, morka, aliejaus kepimui, pora skiltelių česnako, žiupsnelis druskos, maltų juodųjų pipirų ir šviežių arba džiovintų čiobrelių pagal skonį.

Užpilui: svogūnas,  aliejaus kepimui.

Gaminimas: Iš pradžių pasiruošiame tešlą. Tam į dubenį suberiame miltus, druską, aliejų ir išmaišome. Tuomet mišinį užpilame labai karštu vandeniu ir viską išmaišome šaukštu. Palaukiame, kol tešla kiek pravės. Kai jau tešla maloniai šilta, toliau minkome rankomis. Tešla turi būti minkšta, elastinga, nelimpanti prie rankų. Indą su tešla uždengiame ir paliekame pastovėti apie 30 min.

Kol tešla ilsisi, paruošiame įdarą. Džiovintus grybus rekomenduojama per naktį pamirkyti šaltame vandenyje, o prieš gaminimą gerai nuskalauti. Jeigu pamiršote tai padaryti, tuomet džiovintus grybus sudėkite į dubenį, užpilkite trupučiu karšto verdančio vandens, kad juos apsemtų, palikite brinkti. Po to gerai perplaukite per sietą, kad išsiplautų nešvarumai ir žemės. Užpilkite vandeniu ir nuo užvirimo pavirkite 15-20 min. Mirkytus per naktį verdame tik kelias minutes. Vėl perplauname, nuvarviname ir tuomet sumalame arba sukapojame. Svogūną smulkiai supjaustome ir pakepame įkaitintoje keptuvėje ant šlakelio aliejaus. Maišydami kepame, kol šiek tiek suminkštės ir pagels. Tada į keptuvę dedame burokine tarka sutarkuotą morką, pagardiname druska ir maišydami dar pakepame. Dar į keptuvę dedame smulkintą česnaką, čiobrelius ir paruoštus džiovintus grybus. Viską maišydami pakepame iki tol, kol keptuvėje nugaruos visas vanduo. Paruoštą įdarą atvėsiname iki kambario temperatūros.

Tešlą plonai iškočiojame ir išspaudžiame su formelės arba stiklinės pagalba apskritimus ar supjaustome kvadratėliais. Dedame įdaro ir užspaudžiame arba užraitome kraštus.

Puode užverdame vandenį, įberiame žiupsnį druskos.  Į užvirusį vandenį po vieną dedame paruoštus virtinius.  Kai iškyla į paviršių, paverdame dar apie 5 min.

Užpilui nulupame, nuplauname ir žiedeliais supjaustome svogūną. Pakepiname aliejuje.  Išvirusius koldūnus dedame į lėkštę ir pagardiname keptų svogūnų užpilu.

Druskos pipirų ir kitų gyvenimo prieskonių pagal skonį…

Jolanta Veličkienė,

Maisto technologė, technologijų edukologė, pedagogė

Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ maitinimo paslaugų profesijų mokytoja

Autorės nuotraukos