Šiemet sukaks 10 metų, kai Alina Kuleš vadovauja Trakų rajono vaiko teisių apsaugos skyriui. Vedėja neslepia, kad kiekvieni metai atneša pačių įvairiausių naujovių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos sritis didėja, plečiasi. Ir ne vien tik į griežtąją pusę. „Jei tėveliai, auginantys vaikus, žinotų, kokią pagalbą jiems gali suteikti mūsų skyrius, jie jo taip paniškai nebijotų, – „Trakų žemei“ sako Alina Kuleš. Priešingai – jie maksimaliai išnaudotų mūsų turimas galimybes nors kažkiek „įvesti tvarką“ savo šeimoje, ją gavę, pagerintų jos psichologinę atmosferą. Mes patartume, kur kreiptis, kada nebesusišneki su savo atžalomis, arba priešingai – kai atžalos nebesusikalba su tėveliais. Patikėkite, į mūsų skyrių kreipiasi ne tik tėvai. Skambina žmonės, išgirdę arba pamatę skriaudžiamus vaikus. Dažnai skambina arba ateina ir patys vaikai!“
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio globojamam renginy “Už vaikystę be smurto”, kurį kartu su Paramos vaikams centru organizavo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, beveik 200 vaikų pasisakė prieš smurtą Seimo kanceliarijos nuotr. / Dž. Barysaitės nuotr.
Pasak Alinos Kuleš, niekuo iš kitų rajonų mes neišsiskiriame. Nei vaikų teisių pažeidimu, nei smurtu prieš vaikus, nei smurtu artimoje aplinkoje. Statistiniai rodikliai panašūs į visos respublikos statistiką. Trakų rajone yra 126 socialinės rizikos šeimos ir jose auga 251 vaikas.
Prieš metus buvo pakeisti kai kurie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsniai, draudžiantys visų rūšių smurtą ir fizines bausmes prieš vaikus. „Tačiau ir iki teisės akto pakeitimo vaiko teisių apsaugos skyrius netoleravo smurto prieš vaikus. Gavę pranešimą apie galima smurtą prieš vaiką, visuomet vykdavome į vietą, tyrėme, aiškinomės. Spręsdavome – palikti vaiką šeimoje ar ne, – sako Alina Kuleš. Tačiau dabar, kuomet viskas yra apibrėžta ir patvirtinta įstatymo, padėtis, sakyčiau, taisosi. Tėveliai mato, kad, paprastai kalbant, yra juodu ant balto parašyta: fizinių bausmių vaikui taikyti negalima. Taškas. Tėvus dar ypač drausmina tai, kad smurto prieš vaikus pasekmė – baudžiamoji atsakomybė. Vis tik manyčiau, kad turės pasikeisti bent kelios kartos, kol mes visi įsisąmoninsime, kad mušti vaiko negalima. Kaip negalima mušti gyvūno, negalima smurtauti prieš moterį, vyrą, seną žmogų. Galėčiau vardinti ilgai, – sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė, – tik ar reikia?“
Vasario viduryje į LR Seimą sugužėjo 200 vaikų. Minint metus, kai Lietuvoje smurtą prieš vaikus draudžia įstatymas, mokiniai balsavo Kovo 11-osios salėje ir labai aiškiai išreiškė poziciją, kad yra už paskatinimus bei padrąsinimus vietoj kritikos, šaukimo, žeminimo. Taip pat už tai, kad tėvai dažniau apsikabintų, kasdien sakytų “myliu” ir kartu žaistų. Vaikai pasisakė už galimybę išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstiems, už paguodą ir supratimą iš suaugusiųjų, taip pat už galimybę gauti tinkamą pagalbą, kai jos reikia.
Tėvai naujo įstatymo bijo ir priekaištauja: kaip čia be bausmių auklėti vaikus?
„Tai jūs tada patarkite, kaip be fizinių bausmių turime auklėti vaikus?“ – apie tokį dažnai užduodamą tėvų klausimą vaikų teisių apsaugos darbuotojams, pasakoja Alina Kuleš. „Rajone nuo 2015 metų turime Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą. Į tą centrą mes ir siunčiame tėvus, kuriems trūksta šeiminio gyvenimo įgūdžių. Būtent ten, lankydami tėvystės įgūdžių programą, jie ir sužino, kaip galima be smurto, patyčių ir fizinių bausmių auginti vaikus“. Vieni tėvai geranoriškai sutinka lankyti šiuos kursus, kiti – eina sukandę dantis ir genami baudžiamosios atsakomybės baimės. Tačiau iš esmės visi, perėję šią programą, sutinka: šeiminis gyvenimas įmanomas be smurto, vaikų ugdymas įmanomas be fizinių bausmių. Tos bausmės gali būti kitokios, ne fizinės.
Be to, kaip smurtas prieš vaikus įstatyme yra įrašyta ir jų nepriežiūra. Įstatymas leidžia dėl šio fakto pradėti ikiteisminį tyrimą, taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tokie šiandien yra vaiko teisių apsaugos skyriams suteikti papildomi įrankiai.
Pokyčiai vaikų teisių apsaugos sistemoje
Nuo šių metų liepos mėnesio įsigalios naujas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris buvo patvirtintas 2017 metų rugsėjo mėnesį. „Mes tapsime centralizuota įstaiga, nebebūsime pavaldūs savivaldybei. Keisis darbas su šeima, jo metodika. Vaiko teisių apsaugos darbuotojas vyks į vietą, nustatys grėsmės lygį vaikui, tai pirmas arba antras lygis, jeigu reikės paimti vaiką iš šeimos, jį ir paims, jeigu ne, šeimai bus paskirtas taip vadinamas atvejo vadybininkas iš savivaldybės, kuris ir dirbs su šeima. Ir dabar taip pat dirbame, tik ateityje viskas bus reglamentuota įstatymo ir poįstatyminiais teisės aktais. Iš savivaldybės pusės prireiks nemažai ir pastangų, ir paslaugų. Bus labai aiškiai atskirtos funkcijos, reglamentuota, kas ką turi daryti.
Šiandien mūsų skyriuje dirba 4 žmonės, įskaitant ir mane. Trys specialistai turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją, magistro laipsnius, o viena specialistė – viešojo administravimo. Suprantama, kad nepaprastai jaučiame žmogiškųjų išteklių trūkumą. Reagavimas į ekstremalias situacijas yra viena mūsų darbo sričių. Taip pat skyriaus specialistai turi dalyvauti civilinėse bylose teismuose: ištuokų nagrinėjime, vaikų išlaikymo priteisimo bylose, tėvystės nustatymo, ieškinių rašymas dėl globos nustatymo, tėvų valdžios ribojimo. Mes teikiame išvadas, su kuo vaikui būtų geriau gyventi, be to, lankome abi besipykstančias puses. Kalbame su besiskiriančiųjų tėvų vaikais, renkame duomenis, analizuojame, priimame sprendimus. Taip pat skyriaus specialistai dalyvauja nagrinėjant ir baudžiamąsias bylas, kuriose proceso dalyviai yra vaikai bei ikiteisminiuose tyrimuose. Be to, mes dar ir budime, – sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Turime tarnybinį telefoną, o jo numerį turi policijos pareigūnai. Jeigu pasitaiko ypatingi smurto atvejai ne darbo metu, policijos pareigūnai mums skambina, mes juos konsultuojame, o esant būtinybei – vykstame kartu ten, kur esame reikalingi.“
Laikini globėjai? Reikalingi gyvybiškai, tačiau…ne visi jais gali tapti
Pagal LR Socialinių paslaugų įstatymą, rajone turėtų būti budintys globėjai. Deja, kol kas tokių žmonių rajonas neturi. Tačiau norinčių tokiais tapti, lankiusių specialius mokymus, yra, bet viskas yra kur kas sudėtingiau, nei atrodo. Tapti budinčiais, laikinais globėjais gali tik labai psichologiškai stiprūs žmonės. Reikalingas itin specifinis jų paruošimas.
„Galiu pateikti tokį pavyzdį, – sako Alina Kuleš. Yra šeima, kuri turi tokio budinčio globotojo statusą. Jų namuose dabar auga 2 metukų berniukas. Ir šeima dabar yra ant pasirinkimo slenksčio, nes supranta – jų globojamas berniukas pas juos gyvens laikinai. Kai susiklosto palankios aplinkybės, vaikas turi būti grąžinamas į šeimą, iš kurios dėl smurto ar nepriežiūros buvo laikinai paimtas. Jeigu į šeimą grąžinti vaiko neįmanoma, tada mes ieškome nuolatinio globėjo, arba šeimos, kuri norėtų vaiką įsivaikinti. Budintys globotojai tokiu atveju turi perduoti vaiką. Tai ta šeima ir jų biologiniai vaikai sako jau tiek prisirišę prie berniuko, kad neįsivaizduojantys, kaip reikės su juo išsiskirti… Širdį reikės dalinti į kelias dalis. Labai gerai suprantame šią situaciją, kuri tik įrodo, kad laikinais globėjais gali būti ne visi žmonės. Nesvarbu, kad jie labai geri, išsilavinę, jautrūs ir moka dalintis tuo, ką turi, o labiausiai – meile. Čia reikalingas stiprus pasiruošimas“, – iškylančią dilemą svarsto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Alina Kuleš. „Tačiau labai kviečiame visus, kurie mano, kad galbūt galėtų tapti laikinais, bėdų prispaustų vaikų globėjais, pamėginti. Paskambinkite mums, suteiksime daugiau informacijos apie šį darbą, rimčiau pasiryžusius siųsime mokytis, teiksime visokeriopą pagalbą ir paramą. Tokių šeimų skriaudžiamiems vaikams nepaprastai reikia, nes elgesio, charakterio, socialiniai įgūdžiai, reikalingi gyvenimui visuomenėje, formuojasi matant normalų gyvenimą tvarkingoje šeimoje “, – atsiliepti norinčiuosius kviečia Alina Kuleš.
Smurtą į dienos šviesą? Viešinti? Būtinai.
Po eilės viešojoje erdvėje paskelbtų itin skaudžių smurto prieš vaikus ar jų nepriežiūrą atvejų, pastebimai išaugo žmonių, pasiryžusių priimti į savo šeimas nuolat gyventi skriaudžiamus vaikus, skaičius. Trakų Vaiko teisių apsaugos skyrius džiaugiasi, kad tokių šeimų vis daugiau atsiranda ir jų aptarnaujamoje teritorijoje. Nusprendusių priimti nuolatinei globai ar įsivaikinti vaiką, šeimų jau yra. Neženkliai, bet šis skaičius auga.
Lygiai taip pat padidėjo ir pranešimų apie galimą ir esamą smurtą prieš vaikus, skaičius. „Vieni atvejai pasitvirtina, kiti – ne, – „Trakų žemei“ pasakoja Alina Kuleš. Geriau nuvažiuoti ir patikrinti gautą pranešimą, nei užsimerkti ir apsimesti, kad gal nieko čia rimto nevyksta. Reaguojame absoliučiai į visus pranešimus. Pastebime, kad visuomenė vis mažiau toleruoja smurtą. Koks jis bebūtų. Už tai labai dėkojame mus skambinantiems ar laiškus rašantiems žmonėms. Buvo, skambina mums moteris, sako, kad kaimynės paauglė duktė labai verkia, šaukia. Nuvykome. Paaiškėjo, kad paauglė mergaitė taip reagavo į mamos draudimą begalines valandas leisti prie kompiuterio“, – prisimena Alina Kuleš.
Vaiko teisių apsaugos skyrius gali duoti daug daugiau, nei įsivaizduoja tėvai ir vaikai
Bet būna ir kitaip. Vaiko apsaugos skyriaus vadovė pasakojo, kad į jų tarnybą kreipiasi ir vaikai. Taip, vaikai. Tokiu atveju akivaizdu, kad šeimoje yra užslėptų giluminių psichologinių problemų. Jeigu vaikas išdrįsta paskambinti į vaikų teisių apsaugos tarnybą, reaguojama akimirksniu. Tai liudija apie būtinos, neatidėliojamos vaiko ar paauglio pagalbos šauksmą. Buvo pradėti, o vėliau – nutraukti ikiteisminiai tyrimai dėl pačių paauglių kreipimosi. „Ką mes darėme? Išsyk pasiūlėme šeimai psichologo pagalbą. Kitą kartą tos psichologinės pagalbos reikia vaikui, nes jis nesugeba susitvarkyti su savo emocijomis. Kai kuriems tėvams trūksta tėvystės įgūdžių, jie nemoka, nežino kaip elgtis su paaugliais. Mes išsyk nukreipiame juos į Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą. Beje, praėjusiais metais šiame centre buvo puiki programa tėvams – savipagalbos grupė. Šeštadieniais vykdavo užsiėmimai su psichologais. Šeimos buvo suskirstytos pagal turimų vaikų amžių. Tėvai, moderuojami psichologės, bendraudavo tarpusavyje, dalindavosi problemomis, jų sprendimo būdais. Psichologė suteikdavo vertingų patarimų, elgesio su atžalomis ir tarpusavyje, modelių.
O kitoje grupėje vykdavo psichologo užsiėmimai su vaikais. Vėliau vykdavo jau bendras užsiėmimas – tėveliai ir jų vaikai susirinkdavo į vieną vietą. Galiu paminėti, kad į šiuos užsiėmimus ateidavo ne vien mūsų skyriaus siųsti tėvai. Yra daug suaugusiųjų, savanoriškai einančių į tokius susitikimus su psichologais. Jiems svarbu, jiems įdomu sužinoti, kaip bendrauti su į paauglystę persiritusiais savo vaikais, kaip juos auklėti, kaip darniai sugyventi šeimoje. Net ir tie, kurie į šiuos užsiėmimus atėjo tarsi varu atvaryti, vėliau negalėjo atsidžiaugti į gerą pusę pasikeitusiais santykiais šeimoje. Tikrai nesitikėjo, kad išgirstos žinios taip pravers ir, kas labiausiai buvo jiems netikėta, jie be skandalų ir muštynių galės rasti bendrą kalbą su bręstančiais vaikais, – su šypsena prisimena dvejojusiųjų dėl tokios programos naudos, nuomonę Alina Kuleš. – Visos šios programos yra nemokamos“.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė neabejoja, kad labai svarbu dirbti su plačiąja visuomene, kad visi tėvai, kuriems kyla klausimų apie vaikų auklėjimą, turėtų galimybę pasikonsultuoti. Mat dar labai daug tėvų neskiria smurto nuo griežto auklėjimo. Pasak specialistės, praėjusiais metais pradėjusi veikti “Tėvų linija” padeda spręsti šią problemą, tačiau to per mažai.
Seimo narė Dovilė Šakalienė taip pat įsitikinusi, kad pozityvios tėvystės mokymai turėtų būti prieinami tėvams visose savivaldybėse. Taip pat labai svarbu, kad pagalbos sistema vaikams veiktų itin tiksliai ir visi specialistai žinotų, kaip konkrečiau atveju turėtų reaguoti.
„Trakų žemė“ primena, kad dabar yra startavusi Bendruomeninių paslaugų programa. Pagal ją galima gauti tiek individualias, tiek šeimoms skirtas psichologines konsultacijas, mokytis tėvystės įgūdžių. Paslaugų spektras vis plečiasi, todėl Trakų Vaiko teisių apsaugos skyrius kviečia visus, kam tik reikalinga tokio pobūdžio informacija, pagalba, drąsiai skambinti į skyrių ir dar drąsiau klausti, domėtis. Kaip sako skyriaus vadovė Alina Kuleš, „nebijokite į mus kreiptis, tam mes ir esame, kad padėtume, o ne baustume. Išdrįskite tai padaryti. Kviečiame ne tik pilnas šeimas, bet ir tuos tėvelius, kuriems teko dalia vieniems auginti vaikučius. Kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo geriau bus mums visiems. Taip pat noriu priminti, kad ir vaikai, esant būtinybei, išdrįstų surinkti mūsų skyriaus numerį, arba parašytų mums. Pagalbą garantuojame“.
Trakų Vaikų teisių apsaugos skyriaus numeris:8 528 58318, el.p. vaikoteises@trakai.lt
Aušra VIRVIČIENĖ, Trakai
