Onuškio bibliotekoje skaitytojai rinkosi į popietę, kurios metu pynė advento vainikus, juos dekoravo, o edukatorės Violetos Nairanauskienės dėka sužinojo, ką jie simbolizuoja, kodėl būtinai turi būti apskritimo formos, kuo puošiami ir kam pagaliau reikalingos keturios žvakės, o visų svarbiausia – kaip jas saugiai uždegti, kad neįvyktų nelaimė ir plazdanti žvakelė neuždegtų eglišakių bei visų kitų dekoracijų.

Gruodžio 3 d. šventėme pirmąjį šių metų advento sekmadienį. Žvakėmis papuoštas ir eglišakėmis kvepiantis augalų vainikas yra neatsiejamas šio laikotarpio simbolis, kviečiantis susitelkti, sustoti, prisiminti nuveiktus darbus. Įvairūs šaltiniai teigia, kad nėra žinoma tiksli advento vainiko kilmė. Teigiama, kad germaniškuose bei skandinaviškuose kraštuose dar prieš krikščionybę žiemos metu būdavo dedamos degančios žvakės ant rato ir įvairiais ritualais prašoma šviesos bei šilumos. Viduramžiais šią tradiciją perėmė krikščionys. Advento vainikas yra apskritimo formos. Tai nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metų ciklą.

O advento žvakės pabrėžia tamsos ir šviesos kontrastą. Biblijoje Kristus vadinamas pasaulio šviesa, o žmogų yra apgaubusi nuodėmės tamsa. Per adventą mes laukiame Kristaus atėjimo. Su kiekvienos žvakės įžiebimu išsisklaido vis daugiau tamsos. Katalikiškose šalyse advento vainikai puošiami liturgines spalvas primenančiomis violetinėmis ir rožinėmis žvakėmis. Keturios žvakės žymi keturis advento sekmadienius. Trys violetinės žvakės reiškia maldą, atgailą ir pasninką, kurie praktikuojami per adventą. Su pažadėto Išganytojo lūkesčiu mes laukiame savo tamsoje: kaip žmonija laukė iki Kristaus gimimo, taip ir mes visi nekantraudami laukiame Jo pažadėto antrojo atėjimo. Rožinė žvakė reiškia džiaugsmą, kurį Dievo įsikūnijimas atnešė žmonijai. Ji įžiebiama trečiąjį sekmadienį. Kartais vainikas turi ir penktąją, baltos spalvos žvakę, kuri simbolizuoja Kristų ir yra įžiebiama per Kūčias.

Per greitai bėga laikas, nusinešdamas tiek gerus, tiek blogus prisiminimus, tačiau kiekvienais metais mes augame ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, iš jų pasiimdami tai, kas geriausia. Tad kiekvienam iš Jūsų noriu palinkėti atrasti tai, ko ieškote, o radus – neužsisėdėti, o toliau augti ir tobulėti kiekvienam savo srityje. Jaukių ir ramių artėjančių gražiausių metų švenčių.

Inga Gackienė,

Trakų viešosios bibliotekos Onuškio padalinio vyr. bibliotekininkė