Mieńdia tiri umsunč, ki bar išančlarym
Ašmastlar fajdasyz, bolmastlar karuvsuz.

Viliuos, kad mano svajos ir darbai mani
Tuščiai nedings greitoj dienų tėkmėj.

Simonas Firkovičius

Žymus karaimų mokslininkas – orientalistas, karaimų vyriausias dvasininkas hachanas Seraja Šapšalas (1873–1961) visą gyvenimą puoselėjo svajonę įkurti karaimų tautos muziejų, kur būtų saugomos su karaimų istorija, religija ir buitimi susijusios relikvijos. Tam jis visą savo gyvenimą dėjo milžiniškas pastangas. Dar XIX a. pabaigoje, besimokydamas Peterburgo universitete, pradėjo rinkti eksponatus tokiam muziejui. Vėliau tarnaudamas Persijoje jis ir toliau pildė savo kolekciją. Toks muziejus, jo pastangomis, buvo įkurtas 1916 m. Eupatorijoje (Kryme), kur tuomet persikėlė gyventi pats Seraja Šapšalas. Deja, po Spalio perversmo jam emigravus į Turkiją, jo sėkmingai pradėtas darbas žlugo. Dalis muziejaus eksponatų ir biblioteka buvo išvežti į Leningradą, o kita dalis per karo sumaištį žuvo. 1928 m. Seraja Šapšalas išrenkamas vyriausiuoju karaimų dvasininku hachanu ir atvyksta gyventi į Vilnių su nemenku karaimikos ir orientalistikos rinkiniu bei mintimi įkurti karaimų muziejų Trakuose, kur gausiausiai gyveno karaimai. Padedant karaimų bendruomenei, Vilniaus inteligentams, Lenkijos, o vėliau ir Lietuvos vyriausybėms, jis organizuoja muziejaus statybą Trakuose.

Karaimų muziejaus kertinio akmens pašventinimas 1938 m. liepos 6 d.

1938 m. liepos 6 d. įvyko muziejaus kertinio akmens pašventinimo ceremonija, kurioje dalyvavo valdžios, visuomenės ir dvasininkijos atstovai. Po muziejaus kertiniu akmeniu buvo įmūrytas dėklas su dokumentu ateities kartoms ir keliomis monetomis. Visa karaimų bendruomenė aktyviai dalyvavo muziejaus statybos darbuose. Tačiau jau beveik pastatyto muziejaus įrengimą nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Kolekcija liko Serajos Šapšalo bute Vilniuje, o jis buvo paskirtas muziejaus vedėju. 1951 m. muziejus buvo uždarytas, o eksponatai perduoti Lietuvos mokslų akademijos bib­liotekai ir Istorijos-etnografijos muziejui. Pats Seraja Šapšalas, dažnai lankydamasis Trakuose, nuoširdžiai bendravo su muziejininkais. Puoselėdamas viltį, kad Trakuose vis tik bus įkurtas karaimų tautos muziejus, suvokdamas tokį muziejų ne tik kaip vietinės bendruomenės muziejų, bet ir kaip platų karaimikos centrą, Seraja Šapšalas Trakų kraštotyros muziejui dažnai dovanojo vertingų eksponatų iš savo surinktos unikalios kolekcijos. Visgi Seraja Šapšalo svajonei buvo lemta išsipildyti, deja, tik po jo mirties. Karaimų etnografinė paroda buvo atidaryta Trakuose 1967 m.
2011 m. paroda pavadinta Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejumi. Tačiau į Trakus, deja, sugrįžo ne visi per ilgus metus jo sukaupti eksponatai. Dalis jų taip ir liko Lietuvos nacionaliniame muziejuje bei Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje. Vienas iš tokių eksponatų, saugomu Lietuvos nacionaliniame muziejuje, tai – dailininko Adomo Mendziblockio akvarelė „Trakų miestelio vaizdas“. Pasidomėkime šiuo dailininku ir jo kūryba.
Dailininkas gimė 1883 (arba 1890) m. Griškonyse, netoli Vilniaus. Lankė piešimo mokyklą Vilniuje. 1908–1913 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje. 1913 m. išvyko į Gruzija, kur bendradarbiavo su Tbilisio dailės akademija. Dailininkas daug tapė, dalyvavo parodose. Adomo Mendziblockio kūryba, atspindinti Kaukazo kraštovaizdį ir koloristiką, sulaukė didelio populiarumo. Pirmojo pasaulinio karo metais dailininkas gyveno Kaukaze, 1919 m. atvyko į Varšuvą, o 1922 m. grįžo į Vilnių, kur dėstė piešimą. Priklausydamas Vilniaus dailės draugijai, aktyviai dalyvavo jos kasmetinėse draugijos rengiamose parodose ir kitoje jos veikloje. Dailininkas tapė Vilniaus, Varšuvos, Krokuvos vaizdus, gamtos peizažus. Labiau mėgo lieti akvarelė, rečiau tapė aliejumi.
Akvarele nulietas ir 1931-ųjų dailininko piešinys „Trakų miestelio vaizdas“, vaizduojantis Trakų miesto aikštę su Šv. Nepomuko koplytstulpiu. Vaizdas į miesto aikštę nuo senojo pašto pastato į bažnyčią. Pirmajame plane gelsvai rusvas grindinis, kairėje boluoja Šv. Nepomuko koplytstulpis, už jo įvairiaspalviai mediniai namukai, tolumoje, už medžių – bažnyčia. Dešinėje – prie tvoros dviaukštis gelsvas namas aukštu mūriniu cokoliu. Aikštėje vos keli praeiviai. Dangus šviesiai pilkas, lakoniškas. Dailininko koloritas skaidrus, ryškių spalvų. Tapyba įvairi: lieta akvarele, detalės tapytos sausesniu dažu. Adomo Mendzib­lockio akvarelėje mes matome tokį miesto vaizdą, kurio jau nebeaptiksime šiandieniniame Trakų mieste. Jis leidžia mums persikelti į praeitį ir geriau pažinti XX a. pradžios Trakus.

Trakų miestelio vaizdas. Dail. A. Mendziblockis, 1931 m.

Nadežda ZAJANČKOVSKAJA

Literatūra:

1. Žygintas Bučys, Vitalija Jočytė, „Serajos Šapšalo Karaimikos rinkinys“, Vilnius, 2003.
2. „Hadži Seraja Chanas Šapšalas pasišventęs tautai ir mokslui“, sud. Halina Kobeckaitė, Virgilijus Poviliūnas, Irena Senulienė, Trakų istorijos muziejus, 2011.
3. Simonas Firkovičius, „Bir kiuń ėdi…Buvo tokia diena.“, Vilnius, 2015.