Į anapilio amžinybę išėjo Lentvario tremtinė MONIKA KUODZEVIČIŪTĖ-RUMČIKIENĖ. Ta liūdna proga žvilgtelėjome į 2004 02 14 dienos „Trakų žemės“ laikraštį, kuris leidžiamas kas savaitę. Kalbančiuose Vytauto Didžiojo tėvonijos žemės puslapiuose suradome „GYVĄ TIKĖJIMĄ TAIGOJE IR LENTVARYJE.“ Tai – tuometinis pasakojimas apie velionės šeimos likimą. Monika, gimusi Onuškio valsčiuje Burbonių kaime, šalia piliakalnio. 1948 metais kartu su tėčiu Jonu, mama Zofija ir sese Brone ištremta į Krasnojarsko krašto, Partizansko miesto, Kojos gyvenvietę kirsti beribės taigos. Brolis Stasys Kuodzevičius išeina į partizanus, vėliau išduotas ir nuteistas aukščiausiąja bausme, tačiau po kelių mėnesių nuosprendis pakeistas rūsčia Sibiro katorga. Neseniai išleista jo poezijos knyga. Tai tarsi jautrus ir talentingas signalas jaunajai Lietuvai! Monikos būsimas vyras PRANAS į Sibirą rieda viename ešelone. Abu dar nepažįstami, net juos jau riša bendras „liaudies priešų“ Stalino pavadinimas, nes yra pasiturintys lietuvaičiai, aišku, žinantys savo tėviškės vertę ir istoriją. Juos po daugelio bendro gyvenimo vėl sujungė Račkūnų kapinaitės.
Ramybės ir mūsų šviesios atminties vienai iš Lentvario tremtinių porai, žinančiai, kas yra ištikimybė šeimai, o tai reiškia ir LIETUVAI!
Jonas POČEPAVIČIUS