Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.
Kovo 20 buvo paskelbta, kad Valdemaras Tomaševskis surinko 30 000 parašų dėl dalyvavimo Lietuvos prezidento rinkimuose. Tądien feisbuke parašiau, kad tokią sėkmę galbūt nulėmė prievartinis lenkiškų mokyklų mokinių tėvų mobilizavimas „bendram reikalui“.
Šią mano versiją įtikinamai patvirtino „Znad Wilii“ žurnalistė, Lenkų diskusijų klubo pirmininkė Evelina Mokšecka savo kovo 27 straipsnyje „Prievarta mokytojams – „solidarumo ir vienybės“ ženklas? („Przymus na nauczycielach oznaką „solidarności i jedności“?).
Manau, kad ir lietuvių skaitytojams būtų įdomu susipažinti su šiuo straipsniu, nes jame jau pastebimas besikeičiantis Lietuvos lenkų mąstymas, laužant jų stereotipą „lenkai geri, lietuviai blogi“. Štai esminės E. Mokšeckos straipsnio mintys.
„V. Tomaševskio štabas per 10 dienų surinko 30 tūkst. paramos parašų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiui, siekiančiam Lietuvos prezidento posto. Lietuvos lenkų visuomenė vėl parodė „solidarumą ir vienybę“! Bet ar tą ji pasieks privertusi mokyklų direktorius, o šie mokytojus rinkti parašus? Ar tai atspindi „vienybės, jėgos ir solidarumo“ mantrą?
Valdemaras Tomaševskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Pastaraisiais mėnesiais gaunu daug žinučių iš pažįstamų ir visai nepažįstamų. Jų turinys visada panašus: „Mokykloje/darželyje klausia ar turiu pasą ir reikalauja pasirašyti. Jei neturiu, privalau ateiti kitą dieną su dokumentu ir pasirašyti. Tai ar pasirašai? Taip, nes nenoriu, kad mano vaikas būtų persekiojamas. Kokiu būdu? Dabar jis yra geriausias mokinys. Bet gali būti visaip – pradėti jam mažinti pažymius“.
Yra ir tokie atsakymai: „Pasirašau ir noriu turėti ramybę. Kažkada to nepadariau ir per visus metus jaučiau piktą auklėtojos žvilgsnį; Pasirašiau, nes direktorius sako, kad nuo to priklausys lenkiškų mokyklų finansavimas“.
Bauginimas yra daugelio politikų ginklas. Trampas gąsdina migrantais, Tomaševskis – piktais lietuviais, kurie siekia sunaikinti viską, kas lenkiška. Ar ilgai gyvensime su tokiais šūkiais? Turbūt nebūtinai, apie tai liudija ir šių metų savivaldybių rinkimai.
Faktas lieka faktu, kad mokyklos turi surinkti nustatytą skaičių parašų, o jeigu to nepadarys, mokytojai bus priversti vaikščioti po namus ir rinkti parašus. Tokia praktika vyksta ir savaitgaliais. Pedagogų laisvo laiko sąskaita.
Nėra etiška ir priverstinė agitacija mokyklose. „Įkiša vaikams agitacines brošiūras į vadovėlius, kuprines. Sūnus kažkurią dieną parnešė net 16 lankstinukų. Buvome šokiruoti, kad vaikai parneša tiek makulatūros. Norėjome apie tai paskelbti spaudoje, nes mokykla negali būti agitacijos vieta. Bet nepaskelbėme, nes bijojome“.
Kita mama rašo: „Stalino epocha baigėsi, o aš jaučiuosi lyg joje gyvenčiau. Ryte prie direktoriaus durų privalomo pasirašymo dieną atsiranda eilė. Koridoriuje mokytojos klausinėja tėvus, ar jau pasirašė“.
Ne tik lenkų švietimo įstaigos yra išnaudojamos prieš rinkimus. Rusų aljansas, kuris į rinkimus eina kartu su Lenkų rinkimų akcija naudoja tokias pačias praktikas rusiškose mokyklose. Viena rusiškos mokyklos abituriento mama pasakojo: „Sūnus pasipiktino, nes jam liepė pasirašyti ant lapo remiančio Tomaševskį. Pasakė, kad nesirašys. Nepasirašė, o aš susimąsčiau, ar jam neiškils problemų, nes tai juk paskutinė klasė, abitūra“.
Suprantu, kad Lenkų rinkimų akcijos šalininkai ims prie manęs priekabiauti už mosavimą anonimais. Tačiau jei reikės, galėsiu pateikti ir tikras į mane besikreipusiųjų pavardes, o jei būsiu pakviesta, su malonumu ateisiu ir į teismą.
Vis dėlto pakartosiu: kiekvienas iš mūsų turi pasirinkimo teisę. Rinkimai į Europarlamentą vyks gegužės 26. Ar Lietuvos lenkams atstovaus Tomaševskis – mažiausiai aktyvus ir labiausiai pasyvus europarlamentaras? Viskas priklauso nuo mūsų“.
Taip mąsto Lietuvos lenkė E. Mokšecka. Kuo daugiau lenkų jai pritars, tuo patiems lenkams ir, tuo pačiu, visai Lietuvai bus geriau.
