„Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų nuolatinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis mūsų saugumo garantas. Esame dėkingi Vokietijai už laiku priimtus sprendimus siųsti į Lietuvą pastiprinimą, tai demonstruoja NATO vienybę ir solidarumą bei siunčia aiškų signalą – papildomi pajėgumai Lietuvoje gali būti dislokuoti labai operatyviai. Tai yra geras pavyzdys ir kitoms šalims“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris vasario 22 d. susitiko su Lietuvoje apsilankiusia Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht.
Ministrai aptarė saugumo situaciją, blogėjančią dėl Rusijos pajėgų telkimo aplink Ukrainą ir Baltarusijoje. Pasak A. Anušausko, atsižvelgiant į didžiulį jėgų disbalansą prie Lietuvos sienų, NATO turi tęsti atgrasymo ir gynybos stiprinimą Rytų flange. Ministras pabrėžė, kad Rusija yra ilgalaikė saugumo ir karinė grėsmė, o Rusijos pajėgos Baltarusijoje – esminis veiksnys, keičiantis saugumo situaciją, mažinantis reagavimo laiką. Todėl esame labai dėkingi Vokietijai už greitą reagavimą atsiunčiant NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei pastiprinimą.
Rukloje tarnaujančius Vokietijos karius aplankiusi Ch. Lambrecht į Lietuvą atvyko antrą kartą per du mėnesius – gruodžio pabaigoje Lietuvą ministrė pasirinko savo pirmajam užsienio vizitui. Šįkart su A. Anušausku ji aptarė tiek NATO, tiek ES darbotvarkės klausimus, o taip pat – Lietuvos nacionalines saugumo stiprinimo priemones ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose.
Vokietija vadovauja ir skiria didžiausią karių skaičių nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Nuo vasario pradžios Rukloje tarnauja vienuoliktoji sąjungininkų karių rotacija, kurią iš pradžių sudarė apie 1200 karių, 600 iš jų skyrė Vokietija. Reaguojant į pastaruoju metu vis agresyvėjančius Rusijos karinius veiksmus ir blogėjančią saugumo situaciją Baltijos šalyse, Vokietija NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei Lietuvoje skyrė 350 papildomų karių.
Vokietijos pavyzdžiu pasekė Norvegija, kuri į Ruklą nusprendė atsiųsti papildomus 60 karių. Be vokiečių ir norvegų, šiuo metu NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnauja kariai iš Belgijos, Čekijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų.
Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos sąjungininkių saugumo ir gynybos srityje – ši šalis ypač prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo, ji yra ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant Lietuvos kariuomenę, ginkluotę, karinę techniką. Vokietija ne tik vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, bet taip pat aktyviai dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Pastaruoju metu Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere tarptautinėse operacijose Malyje, Viduržemio jūroje.
Vyr. srž. A. Čemerkos nuotr. , kam.lt inf.
