Liepos 31 dieną Trakuose baigė darbą tryliktoji Trakų karaimų kalbos stovykla, kuri veikė nuo liepos 20 d. Šįmet ją kaip paprastai rengė Lietuvos karaimų kultūros bendrija. Į stovyklą susirinko daugiausia Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenantys karaimai, norintys pramokti gimtosios kalbos. Besimokančiųjų būrį papildė kelios šeimos iš Krymo, Maskvos ir Prancūzijos. Amžiaus požiūriu mokinių buvo įvairių – nuo ketverių iki 80 metų, beveik visi nuolatiniai kalbos stovyklos dalyviai. Pamokos vyko atskirose amžiaus grupėse, todėl buvo taikoma skirtinga mokymo metodika. Kadangi mokykla veikia jau tryliktus metus, išaugo ir jaunų karaimų kalbos mokytojų: su pradedančiaisiais dirbo trakietė Kotryna Rajeckaitė ir varšuvietės Nina ir Emilija Firkovič. Pažengusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms kalbą dėstė Karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė, parengusi jų kursui specialų pamokų konspektą. Kadangi stovyklos dalyviai kasdieniame savo gyvenime karaimų kalbos beveik nevartoja, mokytojai turėjo būti labai išradingi, kad sudomintų mokinius ir atskleistų gimtosios kalbos grožį ir patrauklumą.
Kaip paprastai, vakarais karaimų mokykloje prie kenesos vyko gausiai visų lankomos paskaitos įvairiomis bendruomenės istorijos temomis: Romualdas Špakovskis pasakojo apie karaimus, gyvenusius tarpukariu Vilniaus Žvėryno rajone, kur 1923 m. buvo pastatyta ir kenesa; Nadiežda Zajončkovska skaitė pranešimą apie karaimų tautinį ornamentą; Emilija Marija Zajončkovska-Lopato – apie XX amžiaus karaimų moterų vaidmenį bendruomenės gyvenime; Violeta Firkovič – apie savo seneles Kryme ir Trakuose. Liepos 29 d. vakariniame mokyklos susirinkime bendruomenei buvo pristatyta ką tik išleista vyresniojo karaimų dvasininko, poeto, dramaturgo, visuomenės veikėjo Simono Firkovičiaus kūrybos antologija Bir kiuń ėdi… / Buvo tokia diena…, kurią sudarė Karina Firkavičiūtė ir šių eilučių autorė. Severina Špakovska ir Jevgenija Ešvovičiūtė vieną vakarą surengė visus dalyvius labai sudominusią ir pralinksminusią viktoriną, kurioje kiekvienas galėjo pademonstruoti savo žinias, išsilavinimą, išmonę, loginį mąstymą. Jos taip pat rengė senjorų „arbatėles“, vadovavo dalyvių pažintinei ekskursijai į Anykščius.
Stovyklos metu buvo švenčiama tradicinė karaimų šventė Kurban, į kurią susirinko ne tik visi stovyklos dalyviai, bet ir gausus tautiečių būrys iš Trakų, Vilniaus ir Panevėžio. Taip pat atvyko nemažai karaimų ir su jais susigiminiavusių svečių iš Lenkijos, Krymo ir Italijos. Jie dalyvavo pamaldose Trakų kenesoje ir šventinėje popietėje, kuri vyko Trakų istorijos muziejaus parke.
Liepos 31 d. Trakų kultūros namuose įvyko stovyklos uždarymo baigiamasis koncertas. Jo programa buvo kaip niekad turtinga. Koncerte pasirodė vaikų ansamblis BIRLIK, susibūręs 2010 metais. Kaip rašoma koncerto programėlėje, „tuomet aštuonerių – vienuolikos metų vaikai pradėjo žengti pirmus tautinių šokių žingsnius. Dabar šie jau paaugę jaunuoliai drąsiai ir labai grakščiai sukasi scenoje. Per visus tuos metus jie buvo kartu, mokėsi pažinti savo tautos kultūrą ir istoriją, ją pajausti per judesį, garsą, žodį. Šokių pastatymams ir aranžuotėms BIRLIK ansamblis naudoja tautines Lietuvos bei Krymo karaimų melodijas ir profesionalių kompozitorių (pavyzdžiui, A. Spendiarovo) kūrybą. Ansamblis jau yra dalyvavęs daugelyje tarptautinių renginių įvairiuose Lietuvos, Turkijos ir Lenkijos miestuose, filmavęsis tų šalių televizijos laidoms, šokęs sekmadieninių mokyklų ir kultūros tiltų festivaliuose. Ansamblio choreografė Katerina Voropaj, vadovės – Ina Lavrinovič ir Ana Maleckaitė“ .
Vyresnieji karaimų bendruomenės atstovai šiais metais pirmą kartą susibūrė į senjorų chorą. Mokyklos metu parengtą karaimų dainų popuri scenoje dainavo Ana ir Romualdas Špakovskiai, Janina Leonovič ir Juzef Firkovič. Kadangi dainos daugumai žinomos, joms pritarė ir žiūrovai. Choro programą rengė Rima Kungurceva.
Mažiausieji mokyklos dalyviai koncerto metu suvaidino Kotrynos Rajeckaitės režisuotą pasaką Vilkas ir paršiukai, o Severinos Špakovskajos vadovaujama paauglių grupė – trumpą pasaką Vienas visiems. Ją atliko Dovleta Špakovskaja, Jevgenija Ešvovičiūtė, Aidaras Lavrinovičius, Edvinas Lepiochinas, Michal Novicki, Kotryna Rajeckaitė, Simona Firkovič, Dinara Špakovskaja, Evelina Rajeckaitė, Taisija Jezerskaja ir Dominyka Kobeckytė. Šias pasakas vaikai kūrė karaimų kalba.
Pagrindinis baigiamojo koncerto akcentas buvo taip pat karaimų kalba suvaidinta vienos dalies komedija Chanuma (arba Piršlės išdaigos) pagal to paties pavadinimo gruzinų rašytojo A. Kagareli pjesę. Pagrindinius vaidmenis čia atliko Dmitrijus Jutkevičius (Kunigaikštis), Raisa Babadžan (Teklė, jo sesuo), Tatjana Maškevič (Chanuma), Liudmila Dubinskaja (Kabató), Aleksandr Babadžan (Timote), Kamilis Kobeckis (Kote), Juzef Firkovič (Mikičius) ir Aidaras Lavrinovičius (Akopas). Spektaklį režisavo Rima Kungurceva, apipavidalino Vladimir ir Gari Babadžanai. Būtina pažymėti, kad visi atlikėjai parodė netikėtai atsiskleidusius puikius sceninius sugebėjimus, buvo be galo nuoširdūs ir artistiški. Sužavėti žiūrovai jiems negailėjo aplodismentų. Kadangi šį kartą buvo suvaidinta tik pirmoji šios komedijos dalis, tikimasi, kad jos tęsinys bus parodytas scenoje ateinančiais metais, kai visi dalyviai susirinks Trakuose keturioliktą kartą.
Visą šių metų karaimų kalbos mokyklos programą su geranoriška visos bendruomenės pagalba rengė ir įgyvendino Jevgenija Ešvovičiūtė, Severina Špakovska, Karina Firkavičiūtė, Irina Abragamovič, Dmitrijus Jutkevičius, Zenonas Firkovič, Artūras Lepiochinas. Baigiamojo koncerto programėlės dizainą parengė Gari, Aleksandras ir Vladimiras Babadžanai.
Baigiamajame koncerte gimtąja kalba bei lietuviškai ir rusiškai kalbėjusi Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr.doc. Karina Firkavičiūtė pabrėžė, kad Trakų vasaros karaimų kalbos stovykla, kurią jau tryliktus metus sėkmingai rengia Lietuvos karaimų kultūros bendrija – tai laikas, kai Lietuvoje gyvenantys ir iš įvairių valstybių atvykę karaimai pasineria į savo tautos istoriją, į tik Lietuvoje dar gyvai skambančios gimtosios kalbos garsus, patiria bendravimo su tautiečiais džiaugsmą ir malonumą, suvokia, kad stovykla yra tapusi stipriu tarptautiniu karaimus įvairiose valstybėse vienijančiu simboliu. Ji taip pat pažymėjo, kad svarbiausia, kuo pasižymi dvi savaites kasmet vykstanti stovykla – tai visų dalyvių entuziazmas ir noras aktyviai veikti. Tačiau, anot Karinos Firkavičiūtės, vien entuziazmo sėkmingai mokyklos veiklai nepakaktų, jei nebūtų apčiuopiamos įvairių organizacijų paramos. Ji padėkojo Kurban šventę parėmusiai Trakų rajono savivaldybei bei Trakų istorijos muziejui, nuoširdžiai mokyklos programą parėmusiems Trakų kultūros namams, Trakų meno mokyklai, restoranui „Kybynlar“ ir kavinei „Kiubetė“. Visiems rėmėjams buvo įteikti Lietuvos karaimų kultūros bendrijos padėkos raštai, o dalyviai buvo pakviesti bendrai nuotraukai.
Dr. Halina KOBECKAITĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.