Vytauto Didžiojo tiltas Kaune. By Diliff – Own work, CC BY-SA 3.0
Dar 2022 metais Europos Komisija patvirtino Partnerystės susitarimą su Lietuva. Tai sanglaudos politikos fondų investicijų 2021–2027 m. strategija, kurios vertė siekia 6,4 mlrd. eurų. Šios investicijos skatins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Lietuvos regionuose, rems ES prioritetus, tokius kaip žaliasis kursas ir skaitmeninė transformacija, bei prisidės prie šalies konkurencingumo, inovatyvumo ir tvaraus augimo.
Žalesnė ir inovatyvesnė Lietuva
2,1 mlrd. eurų (beveik 33 proc. visų lėšų) buvo skirta žaliajai pertvarkai, siekiant Lietuvos energetinio saugumo ir 4 000 daugiabučių namų renovacijai, taip pat siekiama, kad 50 proc. elektros ir 67 proc. šilumos būtų gaminama iš atsinaujinančių išteklių.
Reikšminga dalis lėšų skirta bioįvairovės apsaugai, žiedinės ekonomikos plėtrai ir ekologiškam transportui.
954 mln. eurų investicijų į ekonomikos transformaciją – mokslinius tyrimus, inovacijas ir verslo bei mokslo bendradarbiavimą. Tam, kad būtų diegiamos pažangiausios skaitmeninės technologijos, siekiant didinti mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą.
Didesnė socialinė sanglauda
1,8 mlrd. eurų (apie 29 proc. visų lėšų) buvo skirta socialinei sanglaudai stiprinti.
Šios lėšos padėtų įgyvendinti Lietuvai skirtas Europos semestro rekomendacijas, skirtas skurdo ir pajamų nelygybei mažinti, efektyvesnei mokesčių ir socialinės paramos sistemai bei geresnei socialinių ir sveikatos paslaugų prieigai.
Vietos bendruomenių įtraukimas
962 mln. eurų skirta tvarių miestų ir teritorinės plėtros projektams kaimiškose bei ne miesto teritorijose. Vietos gyventojai ir savivaldybės bus aktyviai įtraukti į sprendimų priėmimo procesus – nuo strategijų kūrimo iki projektų įgyvendinimo.
Tvari žvejyba
61 mln. eurų skirta žvejybos sąlygoms gerinti bei aplinkos poveikiui mažinti. Taip pat finansuojami duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įgyvendinimo projektai.
Kontekstas
Partnerystės susitarimas apima šiuos sanglaudos politikos fondus:
Europos regioninės plėtros fondą (ERPF);
Europos socialinį fondą Plus (ESF+);
Sanglaudos fondą (CF);
Teisingos pertvarkos fondą (JTF)
Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondą (EMFAF).
Lietuvos partnerystės susitarimas numato 11 programų įgyvendinimą – 3 nacionalines ir 8 INTERREG programas, kurios stiprins tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Taip pat numatyta Teisingos pertvarkos fondo (JTF) įgyvendinimo strategija, skirta regionams su anglies dioksido emisijomis pasižyminčia pramone, kuriuos labiausiai paveiks perėjimas prie žaliosios ekonomikos.
Partnerystės susitarime taip pat numatyta derinti sanglaudos politikos fondus su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (RRF).
Lietuva įsipareigoja plėsti įtraukųjį švietimą ir gerinti socialinių paslaugų prieinamumą, ypač pažeidžiamiausioms grupėms. ES fondai padės pereiti nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų modelio.
Investicijos taip pat bus nukreiptos į darbo rinkai reikalingų įgūdžių ugdymą, prisitaikant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos iššūkių.
Labiausiai pažeidžiamiems asmenims bus skiriama parama maistu ir būtiniausiomis materialinėmis priemonėmis.
Lietuva – viena iš pirmųjų ES valstybių, po Graikijos ir Vokietijos, priėmusių savo Partnerystės susitarimą 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui!
Apžvelkime šiuos fondus detaliau ir paaiškinkime skaitytojams, ką jie reiškia.
Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – kas tai?
Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) yra Europos Sąjungos finansinė pagalba šalims ir regionams, kad jie taptų stipresni ir patogesni gyventi.
Šis fondas padeda mažinti skirtumus tarp turtingesnių ir mažiau išsivysčiusių vietovių. Jo tikslas – padėti miestams ir kaimams augti, gerinti gyvenimo sąlygas, skatinti verslą ir saugoti gamtą.
Kur bus investuojami pinigai?
2021–2027 m. ERPF pinigai bus naudojami šioms svarbioms sritims:
- Naujos idėjos ir verslas – padėti mažoms įmonėms, skatinti naujų technologijų kūrimą ir skaitmeninimą.
- Gamtos apsauga – daugiau investuoti į atsinaujinančią energiją, mažiau teršiančius automobilius ir gamtos išsaugojimą.
- Geresnis susisiekimas – tiesti naujus kelius, geležinkelius ir gerinti transporto jungtis tarp miestų.
- Gerovė žmonėms – stiprinti švietimą, užimtumą, sveikatos apsaugą ir socialinę pagalbą.
- Gyvenimo kokybės gerinimas miestuose – kurti parkus, atnaujinti pastatus ir skatinti bendruomeniškumą.
Kaip paskirstomi pinigai?
Skirtingos šalys gauna skirtingą paramos dalį pagal jų ekonominę padėtį:
- Turtingesnės šalys daugiausia investuoja į inovacijas ir ekologinius sprendimus.
- Vidutinio išsivystymo šalys skiria dalį pinigų verslo augimui ir modernizavimui.
- Mažiau išsivysčiusios šalys daugiau dėmesio skiria darbo vietų kūrimui ir pagrindinei infrastruktūrai.
Taip pat bent 8 proc. lėšų bus skirta miestų plėtrai, kad jie būtų gražesni ir patogesni gyventi.
Kodėl tai svarbu?
ERPF padeda užtikrinti, kad visos Europos šalys ir regionai turėtų lygias galimybes augti. Tai reiškia daugiau darbo vietų, geresnius kelius, švaresnę aplinką ir modernesnę ekonomiką. Visi šie pokyčiai daro gyvenimą geresnį tiek jaunimui, tiek vyresniems žmonėms.
Lietuva susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais, kurie stabdo jos ekonomikos augimą:
Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) sunkiai įsisavina naujas technologijas, ypač regionuose.
Verslas mažai investuoja į naujoves ir mokslinius tyrimus, todėl inovacijos Lietuvoje vystosi lėčiau nei daugelyje ES šalių.
Silpnas bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir verslo, todėl nauji išradimai ir idėjos dažnai lieka nepanaudoti praktikoje.
Lietuva dar atsilieka nuo ES vidurkio inovacijų srityje, bet deda pastangas tai keisti. Remiantis naujausiais duomenimis, 2022 m. Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) sudarė 1,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris siekia apie 2,2 proc. BVP.
Skaitmeninėje srityje Lietuva užima vidutines pozicijas ir pagal 2022 m. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), Lietuva užėmė 14 vietą tarp 27 ES šalių, surinkdama 53 balus iš 100, šiek tiek viršydama ES vidurkį (52 balai). Tai rodo, kad Lietuva yra vidutinėse pozicijose skaitmeninėje srityje, tačiau vis dar yra sričių, kuriose reikia tobulėti, ypač gerinant interneto prieinamumą kaimo vietovėse ir stiprinant skaitmeninius įgūdžius tarp gyventojų. Pavyzdžiui, interneto prieinamumas kaimo vietovėse yra mažesnis nei ES vidurkis, o daugeliui žmonių trūksta skaitmeninių įgūdžių. Kalbant apie skaitmeninius įgūdžius, 2023 m. internetu naudojosi 89 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Tačiau vyresnio amžiaus grupėje (65–74 metų) šis rodiklis buvo žemesnis – 65 proc.. Nors tai rodo augantį skaitmeninių technologijų naudojimą tarp vyresnio amžiaus žmonių, vis dar egzistuoja poreikis stiprinti skaitmeninius įgūdžius šioje grupėje.
Daugiau informacijos https://european-social-fund-plus.ec.europa.eu/en/news/commission-adopts-partnership-agreement-lithuania
