Vis dažniau pasirodanti saulė praneša ne tik apie artėjantį pavasarį, bet ir apie pamažu prabundančias erkes. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad nors orai vis dar reikalauja šiltų drabužių, erkėms lengvas šaltukas – nė motais, mat jau stebimi pirmieji įsisiurbimai. Anot jo, dabar yra pats tinkamiausias metas pasirūpinti apsauga nuo šių voragyvių platinamo erkinio encefalito viruso.

Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga iki 500 Lietuvos gyventojų. Tai – grėsminga infekcija, kuria užsikrėsti galima vos per kelias akimirkas, įsisiurbus virusą nešiojančiai erkei. Ir nors erkių aktyvumas stebimas vidutinei oro temperatūrai pasiekus 4–5 laipsnius šilumos, vaistininkas R. Blynas tikina, kad vis dažniau erkės pabunda gerokai anksčiau.

„Erkėms nebūtina aukšta žalia žolė ar sužaliavę miškai – jos veisiasi drėgnose, šiltose vietose, pavyzdžiui, senų lapų krūvose, krūmynuose, žiemos metu neprižiūrėtuose augalynuose. Nuo šių voragyvių neapsaugoti ir gyvenantys miestų centruose, mat erkės gali tūnoti tiek daugiabučių kiemuose, tiek parkuose. Šunų šeimininkams kyla dar didesnė grėsmė, kadangi iš lauko grįžęs keturkojis savo kailyje gali slėpti ne vieną kraujasiurbę“, – pasakoja vaistininkas.

Infekcijos simptomus pajaučia ne visi

Jis paaiškina, kad erkės įsisiurbimo galima net nepajusti, ypač jei įsisiurbia jauna erkė, vadinama nimfa. Kai kurie žmonės gali neatpažinti ir pirmųjų erkinio encefalito požymių, kadangi jie primena gripo ar koronaviruso simptomus. Įprastai, maždaug per keletą savaičių nuo užsikrėtusios erkės įsisiurbimo, pasireiškia kaulų laužymas, bendras kūno silpnumas ir raumenų skausmai, pakyla aukšta temperatūra. Pirmoji infekcijos banga trunka iki savaitės, tačiau tada simptomai nurimsta.

„Vėl jaučiantis gerai, galima pagalvoti, kad liga taip ir praėjo, tačiau po 7–10 dienų pasireiškia antroji erkinio encefalito banga. Į ligos patalą atsigulti priverčia neurologinės sistemos sutrikimo simptomai: stiprūs galvos skausmai, koordinacijos sutrikimai, gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, vėl pakyla temperatūra, žmogus gali jaustis sutrikęs. Kai kuriais atvejais ištinka ir traukuliai“, – vardija vaistininkas.

Visgi, infekcijos simptomus pajunta ne visi – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, net du trečdaliai užsikrėtusiųjų nejaučia jokių pirminių erkinio encefalito simptomų. Tokiu atveju pasekmės pamatomos vėliau, kada virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, o diagnozę patvirtina specialūs kraujo tyrimai, parodantys erkinio encefalito IgM antikūnus.

Erkinio encefalito keliamos grėsmės

Deja, specifinio gydymo erkinio encefalito infekcijai nėra, tad ligos laikotarpiu stengiamasi sušvelninti simptomus. Kadangi infekcija gali komplikuotis į encefalitą bei meningitą, medikai daugiausiai pastangų deda būtent šių būklių kontrolei ir gydymui, nes kai kuriais atvejais jos gali baigtis mirtimi.

„Svarbu suprasti, kad erkinis encefalitas yra labai pavojinga infekcija, kuria užsikrėsti gali kiekvienas Lietuvos gyventojas, kadangi mes priklausome endeminei erkių platinamų ligų zonai. Net ir persirgus erkiniu encefalitu, kai kuriuos žmones visą gyvenimą lydį liekamieji reiškiniai, tokie kaip koordinacijos sutrikimai, atminties spragos, sunkumai ir trikdžiai kalbant. Labai sunkiais atvejais gali kankinti dalinis kūno paralyžius“, – sako vaistininkas.

Kaip veikia vakcinacijos schema?

Siekiant užtikrinti veiksmingiausią apsaugą nuo šio klastingo, erkių platinamo, viruso, vaistininkas R. Blynas rekomenduoja skirti laiko vakcinacijai. Įprastinę skiepijimo schemą sudaro trys skiepai: pirmoji dozė suleidžiama pagal poreikį, antroji – po pirmosios dozės praėjus 2 savaitėms, jei skiepijama pagreitinta schema, arba per 1–3 mėn. mėnesių laikotarpį, jei įprasta schema. Vėliau, praėjus  5–12 mėn. po antrosios injekcijos, suleidžiama trečioji vakcina.

„Pakankama apsauga nuo erkinio encefalito susidaro praėjus kelios savaitėms po antrojo skiepo, tad svarbu, kad pirmoji vakcinos dozė būtų suleista dar iki prasidedant didžiausiam erkių aktyvumui. Skaičiuojama, kad vakcinos efektyvumas siekia net 98 proc. Vis dėlto, apsaugą rekomenduojama palaikyti – pasiskiepijus pirmaisiais trimis skiepais, po 3–5 metų reikėtų suleisti palaikomąją dozę ir ją kartoti kas 5 metus“, – paaiškina R. Blynas.

Jis pabrėžia, kad po skiepo nepageidaujamos reakcijos pasireiškia retai, tačiau gali atsirasti rausvas bėrimas aplink dūrio vietą, skausmas ar patinimas. Kai kuriems žmonėms atsiranda nuovargis, gali nukristi kraujo spaudimas.

„Net ir pasiskiepijus nereikėtų pamiršti, kad erkės gali platinti ir Laimo ligą, nuo kurios vakcinos nėra. Einant į parkus, miškus ar vykstant poilsiauti į gamtą, reikėtų pasirūpinti repelentais nuo erkių, šviesiais drabužiais apdengti kuo daugiau kūno ploto, kad būtų lengviau pastebėti ropojantį voragyvį. Erkių platinamos ligos reikalauja ne tik sudėtingo gydymo, bet ir ilgo sveikimo proceso, tad visada rekomenduoju dėti visas įmanomas pastangas, kad jų išvengtume“, – priduria vaistininkas.

„Camelia“ pranešimas