Lietuvoje žiemos yra ilgos, šaltos ir dažnai debesuotos, todėl daugelis skeptiškai vertina saulės elektrinių veikimą šiuo metų laiku. Tačiau ar tikrai saulės elektrinės žiemą nustoja gaminti energiją? Ekspertai tvirtina, kad tai yra mitas. Net ir žemiausiomis temperatūromis bei debesuotomis dienomis saulės elektrinės gali efektyviai dirbti ir generuoti elektros energiją.

Ar šaltis gali būti privalumas, ar būtina nuo modulių kasti sniegą ir kaip maksimaliai išnaudoti saulės elektrinės potencialą ištisus metus, pasakoja darnios energijos specialistas ir „Celsis“ vadybininkas Tadas Liepinis.

Žemesnis saulės kampas 

Lietuvos sąlygomis saulės elektrinė žiemą pagamina apie 10–15 procentų metinės elektros energijos, kai vasarą šis skaičius siekia 50 – 60 procentų.

„Saulės elektrinių efektyvumas žiemą yra mažesnis nei vasarą, tačiau tai nereiškia, kad jos nustoja veikti. Net esant mažesniam apšvietimui, saulės panelės geba išnaudoti išsklaidytus saulės spindulius. Be to, žema temperatūra gerina technologijų efektyvumą, todėl žiemą jos dažnai dirba stabiliau“, – paaiškino specialistas.

Lietuvoje, priklausomai nuo regiono, vidutiniškai būna apie 1 700–1 900 saulėtų valandų per metus. Vidurio Lietuvoje šis kiekis gali siekti 1 700–1 750 valandų, rytų Lietuvoje – apie 1 690–1 740 valandų. Nors Lietuvoje žiemą dienos yra trumpos, vidutinė saulės šviesos trukmė siekia kelias valandas.

„Žiemos metu elektros gamyba saulės elektrinėse sumažėja ir dėl žemesnio saulės kampo, kuris lemia mažesnį saulės spindulių intensyvumą. Tai reiškia, kad net ir saulėtą dieną pagaminamos elektros kiekis yra mažesnis, palyginti su vasaros mėnesiais. Renkantis saulės elektrinės montavimo vietą siūlau atkreipti dėmesį, ar žiemos metu dėl mažesnio saulės kampo elektrinės neužstoja šalia esantys pastatai ar medžiai. Įvertinkite, kad saulė žiemą krenta kitu kampu nei vasaros metu“, – kalbėjo vyras.

Sniego ir debesų įtaka

Norintiems žiemos metu lipti ant stogo ir kasti nuo saulės panelių sniegą specialistas pataria taupyti sveikatą ir nerizikuoti – tai yra pavojinga, o grąžos negausite tiek, kiek tikitės.

„Plonas sniego sluoksnis nėra didelis trukdis, kaip dažnai manoma. Išaušus dienai, per ploną sniego sluoksnį, intensyvesniems saulės spinduliams pasiekus modulio paviršių, jis pradeda šilti. Įšilęs modulis nutirpdo nestorą sniego sluoksnį. Beje antžeminėms elektrinėms su abipusiai generuojančiais moduliais sniegas ant žemės net padeda. Saulės spinduliai, atsispindėję nuo sniego papildomai pasiekia modulius ir papildomai gamina energiją“, – dėstė T. Liepinis.

Vyras teigia, kad sniegas nesugadins jūsų saulės elektrinės, nes saulės moduliai yra specialiai suprojektuoti, kad atlaikytų didelį svorį ir gamtos stichijas. Sertifikuoti moduliai atitinka reikalavimus dėl atsparumo sniego ir vėjo apkrovoms.

„Net labai storas sniego sluoksnis nekelia grėsmės, nebent ekstremaliai stipriai snigtų daugiau nei 10 dienų be pertraukos – o tokios sąlygos Lietuvoje praktiškai jau nepasitaiko. Saulės moduliai gali atlaikyti net 5 400 paskalių (Pa) slėgį, o tai prilygsta daugiau nei pusės tonos svoriui vienam kvadratiniam metrui. Taigi, jei žiemą išgirsite traškesį lauke, tai greičiausiai poškės tvoros nuo šalčio, o jūsų saulės elektrinė liks saugi ir nepažeista“, – pasakojo specialistas.

Tyrimai rodo, kad saulės elektrinių našumas šaltuoju sezonu svyruoja apie 20 procentų jų vasaros pajėgumo. Tad jos yra ekonomiškai naudingos ir žiemą. Nors efektyvumas krenta bei apšvieta mažėja žiemą galima padengti momentinius minimalius elektros energijos poreikius.

„Saulės moduliai geba generuoti elektros energiją net ir debesuotomis dienomis, kai tiesioginės saulės šviesos yra mažiau. Tokiais atvejais energija generuojama iš difuzinės šviesos, kuri prasiskverbia pro debesis. Nors debesuotomis dienomis elektrinių efektyvumas sumažėja apie 10–20 %, lyginant su saulėtomis dienomis, tai leidžia naudoti saulės energiją net esant nepalankioms oro sąlygoms“, – teigė pašnekovas.

Efektyvumui padeda šaltis

Šaltuoju metų laiku saulės moduliai dažnai veikia efektyviau, nes jų efektyvumas priklauso ne tik nuo saulės spindulių intensyvumo, bet ir nuo aplinkos temperatūros.

„Aukšta temperatūra vasarą gali mažinti modulių efektyvumą, nes dėl įkaitimo mažėja elektros energijos gamyba. Žiemos metu, kai oras yra vėsesnis, moduliai išlieka šalti ir efektyviau keičia saulės energiją į elektrą, ypač saulėtomis dienomis. Tad pagrindinė priežastis, kodėl jūsų elektrinės našumas žiemą yra mažesnis, yra ne šiluma, o trumpas šviesios paros laikas“, – dalijosi vyras.

Specialistas taip pat dalijasi, kad Vakarų Lietuvoje saulės elektrinių efektyvumas yra didesnis.

„Pajūrio regione būna mažiau debesuotų dienų, tai leidžia gauti daugiau saulės spindulių. Antra, jūros brizas padeda vėsinti saulės modulius, palaikydamas jų optimalią temperatūrą. Dėl šių priežasčių prie jūros įrengtos saulės elektrinės gali gaminti daugiau elektros energijos net ir esant toms pačioms klimato sąlygoms“, – kalbėjo „Celsis“ atstovas.

Ateities perspektyvos

Mūsų šalyje saulė per metus vidutiniškai spinduliuoja apie 1 000–1 200 kilovatvalandžių į vieną kvadratinį metrą. Taigi, Lietuvoje 10 kW galios saulės elektrinė per metus gali pagaminti nuo 10 000 iki 12 000 kWh elektros energijos.

„Praktiškai gamyba greičiausiai bus kiek mažesnė dėl efektyvumo nuostolių, pvz., kabelių nuostolių, galios keitiklio efektyvumo ir kt. Pagal mūsų turimą patirtį galite tikėtis 8 500–9 900 kWh elektros energijos per metus“, – dėstė T. Liepinis.

Saulės elektrinės žiemą veikia, nors jų našumas šiuo sezono metu yra mažesnis, jos gamina energiją net ir esant debesuotam dangui. Nors saulėtų dienų skaičius nėra labai didelis, Lietuvos geografinė padėtis vis tiek leidžia efektyviai išnaudoti saulės energiją.

Apie įmonę

„Celsis“ yra Lietuvos kapitalo įmonė, įkurta 1994 metais, specializuojanti šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, atsinaujinančios energijos ir vonios kambario įrangos prekyboje. Šiuo metu įmonė veikia dvylikoje Lietuvos miestų ir turi šešiolika filialų.

„Celsis“ pranešimas