Skirtingai nei vyrai, kurie politikoje vis dar užima dominuojančias pozicijas, moterų atstovavimas išlieka nepakankamas. Nors ši problema yra gerai žinoma ir ją nagrinėjo įvairios institucijos, požiūris, kad moterims trūksta politinės įtakos, vis dar gajus. Pirmoji feminizmo banga XIX amžiuje atvėrė duris moterų įsitraukimui į politiką, tačiau įsitikinimas, jog jos negali pasiekti dominavimo, nebuvo išsklaidytas. Tokia nuostata siunčia žinią, kad moterys privalo įveikti tariamą „nepasitikėjimą savimi ir įgūdžių stoką“, jei nori prilygti vyrams politinėje arenoje.
Merginos tiesiog nori linksmintis
Pirmoji feminizmo banga prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Ankstyvuoju šio judėjimo laikotarpiu feminizmas suteikė balsą tokioms žymioms aktyvistėms kaip Sojourner Truth (mirusi 1883 m.), Afrikos – Amerikos abolicionistei, kuri drąsiai klausė: „Argi aš ne moteris?“ Viktorijos laikų Amerikoje moterys pradėjo elgtis taip, kaip anuomet buvo laikoma „nepadoru“ – viešai kalbėjo, dalyvavo protestuose, o kartais net rengė iššūkius būdamos kalėjime. Toks elgesys tiesiogiai metė iššūkį tuo metu vyravusiai „namų kulto“ ideologijai.
Diskusijos apie moterų balsavimo teisę ir jų dalyvavimą politikoje paskatino giliau analizuoti vyrų ir moterų skirtumus, kaip jie buvo suvokiami tuo metu. Kai kurie žmonės teigė, jog moterys yra morališkai pranašesnės už vyrus, todėl jų dalyvavimas viešojoje erdvėje galėtų pagerinti visuomenės santykius ir politinius procesus.
Bėgant metams moterų, tapusių Europos Parlamento (EP) narėmis, procentas nuosekliai augo. Vis dėlto nuo 1952 m. iki pirmųjų rinkimų 1979 m. Europos Parlamente dirbo tik 31 moteris. 2019 m. moterys kandidatės Europos Komisijoje ir Europos Centrinio Banko valdyboje „pralaužė stiklines lubas“ ir pirmą kartą istorijoje užėmė šių institucijų prezidenčių pareigas. Ursula von der Leyen buvo išrinkta Europos Komisijos prezidente, o Christine Lagarde tapo Europos Centrinio Banko prezidente.
Dabartinė padėtis
Europos Sąjunga deda daug pastangų siekdama skatinti lyčių lygybę, tačiau situacija yra sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – politikoje vis dar ryškus lyčių atotrūkis. Moterys išlieka nepakankamai atstovaujančios įvairiose politinėse institucijose. Pasak Europos Parlamento, 2024 m. vasario mėnesį moterys užėmė 39,9 proc. visų vietų, o tai yra daugiau nei nacionaliniuose parlamentuose valstybių narių lygmeniu (31,6 proc.).
Kai kuriose valstybėse narėse, tokiose kaip Ispanija (63,6 proc.), Belgija (57,14 proc.) ir Suomija (47 proc.), moterys užima reikšmingą dalį valdžios pozicijų. Deja, kitose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje (21 proc.), Rumunijoje (19,5 proc.) ir Vengrijoje (12,6 proc.), moterų atstovavimas yra gerokai mažesnis.
2019–2024 m. Europos Komisijos sudėtyje buvo 13 moterų (48,1 proc.) ir 14 vyrų, o šiai Komisijai vadovavo moteris prezidentė.
Viena iš šešių išrinktų Europos Parlamento narių yra moteris. Politikoje vis dar dominuoja vyrai.
„Plan International“ ataskaita apie merginų ir jaunų moterų dalyvavimą politikoje
2022 m., minint Tarptautinę mergaičių dieną, buvo paskelbta „Plan International“ parengta ataskaita „Lygi galia dabar: merginos, jaunos moterys ir dalyvavimas politikoje“. Ši vystymo ir humanitarinės pagalbos organizacija siekia kurti lygiavertį pasaulį, bendradarbiaudama su vaikais, jaunimu, rėmėjais ir partneriais. Ataskaita analizavo jaunų moterų padėtį 18 skirtingų šalių, tokių kaip Kenija, JAV ir Brazilija.
Tyrimas atskleidė reikšmingą skirtumą tarp politinio dalyvavimo svarbos pripažinimo ir realaus įsitraukimo į politinius procesus. Nors 97 proc. apklaustųjų pripažino, kad dalyvavimas politikoje yra svarbus, o 83 proc. dalyvavo politiniuose procesuose, kas penkta respondentė buvo asmeniškai atkalbėta nuo įsitraukimo į politiką. Šis reiškinys dar ryškesnis tarp etninių mažumų, LGBTQ+ asmenų ir žmonių su negalia. Be to, tik apie 50 proc. merginų ir jaunų moterų manė, kad jų bendruomenėse yra priimtina, jog jos dalyvautų politinėje veikloje.
Ataskaitoje buvo daroma išvada: „Tyrimo duomenys aiškiai parodo, kad lyties normos – tai, ką visuomenė ir pačios merginos laiko tinkamu elgesiu merginoms ir jaunoms moterims – daro didelę įtaką jų dalyvavimui politikoje. Taip pat akivaizdu, jog merginos ir jaunos moterys nėra homogeniška grupė. Jų nuomonės ir patirtys, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, pajamų, seksualinės tapatybės, religijos, etninės kilmės bei daugelio kitų susikertančių veiksnių, skiriasi. Merginos ir jaunos moterys turi teisę dalyvauti sprendimų priėmime vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, nes šie sprendimai tiesiogiai veikia jų gyvenimus.“
Ne viskas prarasta vyrų dominuojamame pasaulyje.
15-metė Rhythm Garg kreipėsi į Maltos Parlamentą dėl klimato kaitos
2024 m. gegužės mėnesį 15-metė Rhythm Garg dalyvavo specialioje Maltos Parlamento sesijoje, skirtoje klimato kaitos klausimams. Savo kalboje ji išreiškė susirūpinimą dėl Maltos oro kokybės, kuri per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pablogėjo. Kalbėdama apie savo patirtį politikoje, Rhythm Garg pabrėžė jaunų merginų vaidmenį sprendžiant svarbias problemas. Ji prisiminė kvietimą dalyvauti, kurį gavo iš Maltos Gerovės fondo vaikų ir jaunimo tarybos: „Vis dar prisimenu, kaip atidariau el. laišką ir perskaičiusi žinutę likau be žodžių“ – pasakojo ji.
Rhythm Garg kalba Parlamente sulaukė didelio dėmesio ir smalsumo. Ji pastebėjo: „Visi norėjo sužinoti daugiau apie mane ir išgirsti, ką turiu pasakyti, todėl mano kalbos klausėsi labai atidžiai.“
Jos kalba prasidėjo įsimintinais žodžiais: „Ar žinote, kodėl prieš 10 metų atvykau į Maltą?“ Ši frazė iš karto patraukė auditorijos dėmesį, sustiprindama jos žinios poveikį. R. Garg pabrėžė klimato kaitos sprendimo svarbą ir skubumą, sakydama: „Norėjau perduoti žinią, kad darome nepakankamai ir kad veikti reikia dabar.“
Po jos kalbos buvusi prezidentė Marie-Louise Coleiro Preca pasveikino R. Garg ir išreiškė pagyrimą už įkvepiančią kalbą. R. Garg sakė: „Visada prisiminsiu jos pasakytą „puikiai padirbėta“ – tai buvo man labai svarbus įvertinimas.“ Ši parama dar labiau sustiprino jos tikėjimą, kad jaunų žmonių balsai politikoje yra itin svarbūs.
Garg taip pat akcentavo jaunimo potencialą daryti įtaką politiniams sprendimams, pažymėdama, kad daugelis šalių, įskaitant Maltą, sumažino balsavimo amžių iki 16 metų. Tai, pasak jos, yra aiškus jaunimo indėlio pripažinimas. Ji pabrėžė jaunimo vaidmens svarbą kovojant su klimato kaita, teigdama: „Mes esame ateities lyderiai, ir būtent mes galime daryti pokyčius. Kai jaunimas iškelia savo balsą, daugiau žmonių pradeda matyti mūsų vertę.“
Nepaisant iššūkių, su kuriais susiduria kaip jauna aktyvistė, įskaitant nuvertinimą dėl savo amžiaus ar ne vietinio statuso, Garg išlieka optimistiška dėl didėjančio jaunimo priėmimo politikoje. Ji pažymėjo: „2 iš 6 Maltos Europos Parlamento narių yra jaunimas,“ o tai rodo, kad požiūris keičiasi.
Taigi… kur yra moters vieta prie Europos stalo?
Moterys – pasaulinių judėjimų priešakyje
Moterys užima svarbią vietą pasauliniuose judėjimuose, skirtuose vietinių bendruomenių teisėms, klimato teisingumui, lyčių lygybei ir pilietinėms teisėms ginti. Tuo tarpu merginos dažnai būna išstumtos iš daugelio politinių institucijų ir judėjimų dėl savo amžiaus ir lyties. Jaunoms merginoms ir moterims tenka susidurti su nuostata, kad politika vis dar yra laikoma „vyrų žaidimu“.
Mokyklose kuriami merginų teisių ar feministiniai klubai, kuriuose merginos imasi veiksmų joms svarbiais klausimais, nors dažnai susiduria su stigmatizacija. Be to, merginos ne tik dalyvauja, bet ir vadovauja pasauliniams politiniams judėjimams. Keletas išskirtinių pavyzdžių: švietimo aktyvistė Malala Yousafzai, kuri būdama 17 metų pelnė Nobelio taikos premiją, ir Greta Thunberg, pradėjusi mokyklų streikus būdama vos 15-os. Šios merginos įkvėpė milijonus žmonių kovoti už klimato teisingumą.
2019 m. JT susitikime Thunberg sakė: „Jūs visi ateinate pas mus, jaunus žmones, ieškoti vilties? Kaip jūs drįstate?“ Taigi, turime jaunų moterų, siekiančių politinės lyderystės, tačiau realybė išlieka – tik keturi iš dešimties Europos Parlamento narių yra moterys.
Kaip jauna moteris, dirbanti žurnalistikoje Maltoje, pastebiu, kad mūsų šalyje moterų balsai dažnai nėra girdimi. Tai lemia, kad vyrai kalba už mus, kai sprendžiami mūsų teisės klausimai. Vis dar vyrauja stereotipas, jog politika nėra moterims tinkama sritis, todėl moterys politikės dažnai sulaukia greitos ir negailestingos kritikos dėl savo klaidų. Tuo tarpu vyrų klaidos neretai yra ignoruojamos arba pateisinamos.
Be to, mane asmeniškai ne kartą atkalbėjo nuo įsitraukimo į žurnalistiką, atsižvelgiant į tai, kaip mūsų šalis elgėsi su kitomis žurnalistėmis, pavyzdžiui, Daphne Caruana Galizia.
Kodėl turėčiau bijoti siekti savo svajonių? Tik todėl, kad galiu tapti vyrų taikiniu? Ir visgi klausimas lieka tas pats – kur yra moters vieta prie Europos stalo?
Straipsnio autorė – Juliana Zammit, jaunoji Europos žurnalistė
***
Moterų dalyvavimas politikoje – tai ne tik lyčių lygybės klausimas, bet ir galimybė užtikrinti įvairesnes perspektyvas priimant sprendimus. Nors pastaraisiais metais vis daugiau moterų įsitraukia į politinius procesus, jos vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo visuomenės lūkesčių iki įsisenėjusių stereotipų. Kaip galime paskatinti moteris drąsiau siekti lyderystės ir aktyviau dalyvauti politikoje? Apie tai šiandien kalbamės su politike Modesta Petrauskaite, kuri dalijasi savo patirtimi, išmoktomis pamokomis ir patarimais jaunoms moterims.
– Kaip vertinate moterų vaidmenį politikoje Lietuvoje? Ką galime padaryti, kad moterys aktyviau dalyvautų politiniuose procesuose ir turėtų daugiau galimybių pasiekti aukštas pozicijas politikoje?
– Moterys politikoje Lietuvoje vis dar sudaro mažumą – tai akivaizdu tiek Seime, tiek savivaldybėse, tiek kitose sprendimų priėmimo pozicijose. Reikšmingai mažiau jaunų ar mano amžiaus moterų užima vadovaujančias pareigas. Ir tai ne dėl to, kad moterys neaktyvios – priešingai, jos pagal įvairius rodiklius dažnai būna aktyvesnės nei vyrai, daugiau išsilavinusios ir visuomeniškai įsitraukusios.
Modesta Petrauskaitė
Didžiausią kliūtį kelia stereotipai, kurie formuojami dar nuo vaikystės. Šių stereotipų šaknys slypi net vaikų literatūroje ar pasakose, kur herojės nuolat priklauso nuo vyrų pagalbos – ar tai būtų princas, išvaduojantis princesę, ar pelene, kuriai svarbiausia tvarkyti namus ir laukti stebuklingų permainų. Net moderni popkultūra neretai siunčia žinutę, kad moterys turi rinktis tarp karjeros ir šeimos, o sėkminga karjera moteriai dažnai pateikiama kaip egoistiškas ar „šaltos“ asmenybės bruožas.
Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje stereotipai irgi neišnyksta. Dirbtinio intelekto generuojamuose vaizduose vadovų pozicijas užima vyrai – tokie avatarai vėliau tampa pavyzdžiais prezentacijose ar viešuose pristatymuose. Tai rodo, kad net inovacijų kontekste gajūs lyčių stereotipai.
Todėl reikia nuoseklaus ir ilgalaikio darbo keičiant visuomenės požiūrį – nuo švietimo, viešosios erdvės naratyvų iki lyderystės skatinimo programų. Kiekviena į politiką įsitraukusi moteris prisideda prie šių „stiklinių lubų“ griovimo.
– Kaip moteris politikoje, kokias svarbiausias pamokas esate išmokusi ir ką norėtumėte pasakyti jaunoms moterims, kurios nori tapti politinėmis lyderėmis?
– Drąsiai svajoti, tikėti savimi ir tuo, ką darote. Labai svarbu turėti komandą, kuria pasitikite, ir niekada nepasiduoti. Kad ir ką darytumėte, visuomet atsiras nuomonių, jog esate „per jauna“, „per sena“, „per graži“, „per negraži“, „karjeristė“, „netinkama mama“ arba „per daug susikoncentravusi į šeimą“. Tai yra tik visuomenės primetami rėmai.
Tikrasis kelias ir žinojimas slypi mumyse pačiose. Jei tikime savo idėjomis ir nuoširdžiai dirbame jų įgyvendinimo labui, rezultatai neišvengiamai ateis. Mano patarimas jaunoms moterims – ignoruokite stereotipus ir sutelkite dėmesį į savo tikslus. Visuomenės požiūris keičiasi su kiekviena moterimi, kuri įrodė, kad ribos egzistuoja tik mūsų galvose.
Moterų lyderystė politikoje – tai ne tik asmeninis kelias, bet ir galimybė kurti atviresnę, lygesnę visuomenę. Kiekviena moteris, pasirinkusi šį kelią, prisideda prie pokyčių ir įkvepia kitas siekti savo tikslų. Svarbiausia – tikėti savimi, nebijoti iššūkių ir palaikyti vienai kitą. Tik bendromis pastangomis galime keisti nusistovėjusius požiūrius ir atverti duris naujoms galimybėms.
