Kai dronai sutrikdė Londono Hitrou oro uosto darbą, pasaulis aiktelėjo. Kai panašūs incidentai pasikartojo Stokholme ir Rygoje – sunerimo. O kaip Lietuva? Nors pasaulyje dronų ir antidronų sistemos tampa būtinybe saugant verslą nuo sabotažo, šnipinėjimo ar gaisrų, lietuviški verslai ir organizacijos kol kas tik pradeda dairytis į šias technologijas.

„Įvairūs incidentai užsienyje aiškiai parodė, kad rizikos – realios. Manau, Lietuvoje vis dar esame per daug drąsūs šiuo atžvilgiu“, – sako Romualdas Jonaitis, beveik tris dešimtmečius Lietuvoje veikiančios apsaugos bendrovės „Argus“ įkūrėjas ir vadovas.

Jis įsitikinęs – netrukus dronų ir kitos technologijos vis labiau įsigalės ir Lietuvoje veikiančių saugos bendrovių veikloje. Kaip viskas netrukus pasikeis, anot jo, galima buvo įsitikinti neseniai Dubajuje vykusioje pasaulinėje saugos sprendimų parodoje „Intersec 2025“.

Pasikliauti vien raumenimis nebegali

Vienos ilgiausiai veikiančių saugos tarnybų Lietuvoje vadovo teigimu, aplankyta paroda dar kartą patvirtino, kad šio sektoriaus sprendimai tampa vis išmanesni ir kompleksiškesni, o apsaugos darbuotojo portretas per tris dešimtmečius gerokai pakito.

„10-ojo dešimtmečio pradžioje saugos supratimas buvo labai aiškus ir tiesmukas – reikėjo fizinės jėgos, greičio ir pastabumo. Dabar viskas daug kompleksiškiau. Negali remtis vien raumenimis. Reikia turėti atitinkamą kompiuterinį raštingumą, analitinį mąstymą, gerą reakcijos laiką ir gebėti greitai priimti reikiamus sprendimus“, – sako R. Jonaitis.

Anot jo, anksčiau nereta problema saugos sektoriuje buvo žmogiškosios klaidos ir budrumo stoka. Šiais laikais tai iš esmės eliminuota pasitelkus išmaniąsias kameras ir dirbtinį intelektą.

„Saugoje vis aktualesni tampa išmanūs vaizdo stebėjimo sprendimai, nes žmogus gali būti ir stipriausia, ir silpniausia apsaugos sistemos grandimi. Pavyzdžiui, žmogiškų klaidų gali atsirasti tada, kai saugos darbuotojas daro pertraukas ir atsitraukia nuo ekrano. Tačiau dabar stebėjimo sistemas galima užprogramuoti taip, kad apsaugos darbuotojui būtų pranešama apie potencialią grėsmę, net jei jis nėra prie ekrano“, – pasakoja R. Jonaitis.

Anot jo, pažangiausios pasaulyje naudojamos apsaugos sistemos jau turi ir dirbtinio intelekto sprendimus – yra besimokančios.

Romualdas Jonaitis

„Tokios sistemos geba atlikti daugybę skirtingų užduočių ir pritaikomos skirtingomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, pažangios vaizdo analitikos sistemos realiu laiku atpažįsta įtartinus elgesio modelius, tarkime, paliktus daiktus, bėgimą, agresyvius veiksmus, o veido atpažinimo technologijos padeda identifikuoti į teritoriją patenkančius asmenis ir palyginti juos su „juoduoju sąrašu“. Be to, išmani sistema gali automatiškai sekti judančius objektus per kelias kameras ir kurti jų judėjimo trajektorijas“, – vardija saugos tarnybos vadovas ir priduria, kad tai tik nedidelė dalis pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas transformuoja saugos darbuotojų darbą.

Saugos profesionalas įžvelgia ir daugiau įdomių tendencijų, kurios koreguoja saugos darbuotojo portretą.

„Matome, kad vis dažniau dirbti į saugos sritį ateina ir moterys“, – pažymi R. Jonaitis.

Tarp didžiausių grėsmių – nebe vagystės

R. Jonaitis pastebi – pastarąjį dešimtmetį pasaulyje didžiausia rizika verslams ir gyventojams yra įvardijami gaisrai, o ne, pavyzdžiui, vagystės.

„Matėme Los Andželo, Turkijos slidinėjimo kurorto ar Paryžiaus Dievo Motinos katedros įvykius. Nėra didesnių nuostolių kaip žmonių gyvybės ar, pavyzdžiui, istorinių vertybių sunaikinimas, nes jų atkūrimas reikalauja milžiniškų lėšų. Verslams viena yra netekti daiktų, visai kita, jei gaisras pasiglemžtų technologinę liniją ir nutrūktų tiekimo grandinė klientams. Taip pat viena yra draudimo reikalavimai, kita – reali grėsmė ir nuostoliai. Todėl ir saugos tarnybų darbe gaisro rizikos tapo vienomis svarbiausių“, – pabrėžia saugos tarnybos vadovas.

Jis atskleidžia, kad naujausios priešgaisrinės sistemos yra išties įspūdingos. Pavyzdžiui, šveicarų ir vokiečių mokslininkų sukurta sistema padeda gaisrą identifikuoti net tūkstantį ar du tūkstančius kartų greičiau nei ankstesni, standartiniai sprendimai“, – nurodo R. Jonaitis ir priduria, kad lietuviai, deja, ugnies kažkodėl nebijo.

„Būnant užsienyje kokiame nors objekte, pasigirdus aliarmui, galima matyti, kaip visi drausmingai pakyla ir išeina iš pastatų. O Vilniuje ne kartą turėjau galimybę stebėti, kaip pasigirdus signalizacijai visi dirba kaip dirbę. Tai itin ydinga ir rizikinga praktika. Labai svarbu ne tik turėti gerą apsaugos sistemą, bet ir edukuoti žmones, instruktuoti ir praktikuotis, kaip elgtis išgirdus pavojaus signalą“, – pažymi saugos ekspertas.

Kita vertus, nors grėsmių profilis pakito, tačiau, „Argus“ vadovo teigimu, smulkios vagystės Lietuvoje taip pat vis dar kelia didelį galvos skausmą. Anot jo, taip yra, nes socialinė nusikaltusių asmenų integracija nėra pakankama – jie ir vėl nusikalsta, taikydamiesi į paprasčiausius dalykus, tokius kaip maisto produktai, alkoholis, cigaretės, ar ieškodami lengvo grobio gyventojų automobiliuose.

Saugos darbuotojų reikės vis mažiau, bet profesionalesnių

„Argus“ vadovo teigimu, per pastaruosius dešimtmečius smarkiai keitėsi šalies ekonominis lygis, taigi keitėsi ir apsaugos paslaugų poreikis.

„Pirmiausia buvo aktualu kovoti su fiziniu smurtu, atviromis vagystėmis, vėliau vis dažniau su vidinėmis vagystėmis, darbuotojų nesąžiningumu. Tuomet vis aktualesnėmis rizikomis tapo darbų sauga. Pastaruoju metu verslai vis geriau supranta, kad reikia kuo daugiau dėmesio skirti priešgaisrinei ir kibernetinei saugai“, – vardija R. Jonaitis.

Kintantis saugos paslaugų poreikis skatina investuoti į darbuotojų žinias ir gebėjimus – siekiama, kad jie galėtų programuoti, valdyti rizikas, priimti sudėtingus sprendimus, dirbti su naujausiomis technologijomis. Pavyzdžiui, dronų įsigalėjimas reiškia, kad saugos sektoriui reikės vis daugiau dronų operatorių ar žmonių, galinčių prižiūrėti dronus valdančią sistemą, nes jau yra ir tokių – jos įgalina dronus automatiškai patruliuoti nustatytoje teritorijoje ir nustatyti pažeidimus.

Vis dėlto, jo teigimu, net ir puikius įgūdžius turinčių žmonių apsaugoje ilgainiui mažės. Saugos paslaugų sektoriuje vis aktyviau domimasi tokiais pagalbininkais kaip robotai, netgi humanoidai, kurie, pavyzdžiui, galėtų registruoti ateinančius žmones ar tikrinti teritoriją.

„Nenustebsiu, jei dar mūsų gyvenime pamatysime, kaip kokios gamyklos teritoriją saugo humanoidai, nors dar prieš dešimtmetį tai atrodė tik vaizdas iš fantastikos knygų puslapių“, – apibendrina „Argus“ vadovas R. Jonaitis.

Bendrovės „Argus“pranešimas