Modesta Petrauskaitė

Modesta Petrauskaitė, naujokė Seime, į politiką atėjo su aiškiais tikslais ir vertybėmis, kurios ją vedė į šį kelią. „Politinę veiklą pradėjau dar studijų metais, kai prisijungiau prie pirmosios rinkimų kampanijos. Tai, kas atrodė kaip laikinas projektas, tapo mano gyvenimo dalimi“, – sako Seimo narė. Politikos pasaulyje, pasak jos, svarbiausia yra nuoširdumas ir drąsa prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Šiandien Modesta – ne tik aktyvi parlamentarė, bet ir tarpparlamentinių grupių pirmininkė, siekianti prisidėti prie Lietuvos tarptautinės politikos ir socialinių pokyčių Lietuvoje.

– Pirmiausia, sveikiname tapus Seimo nare! Ką manote apie savo darbą ir atsakomybę? Kokios vertybės jus vedė į politiką?

– Politinį kelią pradėjau dar pirmajame studijų kurse, kai grupiokas pakvietė prisijungti prie rinkimų kampanijos. Taip, kaip dažnai gyvenime nutinka, tai, kas iš pradžių atrodo kaip laikinas projektas, tampa didele gyvenimo dalimi. Ši veikla tapo mano gyvenimo būdu – ne tik myliu savo darbą, bet ir gyvenu juo. Manau, kad svarbiausia vertybė tiek politikoje, tiek gyvenime yra tikėjimas tuo, ką darai. Kas yra geras politikas? Ar tas, kuris įkvepia kitus? Ar tas, kuris klausosi žmonių? Galbūt tas, kuris turi gilias kompetencijas vienoje srityje? Matyt, visi šie apibrėžimai tinkami. Esminis dalykas – nuoširdumas, drąsa ir pasiryžimas prisiimti atsakomybę už priimamus sprendimus.

– Kaip matote Lietuvos socialinių ir darbo klausimų ateitį? Kokias priemones reikia įgyvendinti, kad pagerintume socialinę apsaugą ir darbo rinkos sąlygas?

– Į Seimą ėjau su aiškia žinia apie būtinybę padėti žmonėms apsispręsti dėl dalyvavimo antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Šis klausimas svarbus, nes daugelis žmonių priima sprendimus nežinodami visų niuansų arba jaučiasi įpareigoti rinktis, net jei tai nėra naudinga jų individualiu atveju. Darbo rinkoje svarbu ne tik siekti geresnių sąlygų, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybių realizuoti savo potencialą. Tai reiškia ir platesnes profesinio mokymo galimybes, ir pagalbą tiems, kurie nori keisti darbo profilį.

– Jūs taip pat dirbate Komisijoje dėl savižudybių ir smurto prevencijos. Kokių priemonių reikia imtis, kad šie socialiniai reiškiniai būtų mažinami?

– Šiuos klausimus reikia spręsti kompleksiškai, nes vienas sprendimas problemos neišspręs. Manau, kad svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas darbui su jaunimu. Patyčios, priklausomybės nuo narkotinių medžiagų – tai temos, į kurias reikia reaguoti neatidėliojant. Esu už nuotolinės psichologo pagalbos įgyvendinimą, nes tai leistų atokesnių gyvenviečių vaikams gauti reikalingą pagalbą. Tėvams nereikėtų prašytis iš darbo, kad nuvežtų vaikus pas specialistą, o mokyklų psichologų kabinetai nebūtų vieta, kur vaikai patiria papildomą stresą. Be to, nuotoliniu būdu dirbti galėtų kvalifikuoti specialistai iš didžiųjų miestų, užtikrindami kokybišką pagalbą.

– Kiek svarbūs tarptautiniai ryšiai Lietuvai, ir kaip vertinate savo darbą tarpparlamentinėse grupėse?

– Tarptautiniai ryšiai yra itin svarbūs, ypač turint omenyje kaimyninės šalies agresiją. Tačiau ne tik dėl to. Šie ryšiai leidžia Lietuvai semtis naujų idėjų, žinių ir kompetencijų. Esu trijų tarpparlamentinių grupių pirmininkė, ir visos jos glaudžiai susijusios su darbais, kuriuos siekiu įgyvendinti Seime. Bendradarbiavimas su Jungtiniais Arabų Emyratais svarbus dėl technologijų ir inovacijų – pavyzdžiui, jie per 50 metų sukūrė miestą dykumoje, kuris tapo technologijų ir turizmo meka. Planuoju pakviesti jų miestų planuotoją pasidalinti vizija su mūsų savivaldybėmis, viešųjų erdvių planuotojais ir vystytojais. Ši partnerystė ypač aktuali Seimo Ateities komitetui, kuriame dirbu.

Kita svarbi grupė – Šveicarija. Ji gali įkvėpti ne tik dėl mokslo ir technologijų (CERN pavyzdys), bet ir dėl bendruomeniškumo bei savivaldos stiprinimo. Šveicarijos savivaldybės turi plačius sprendimų priėmimo įgaliojimus – tai galėtų būti pavyzdys ir Lietuvai.

Paskutinė, bet man asmeniškai reikšmingiausia grupė yra bendradarbiavimas su Šventuoju Sostu. Esu baigusi katalikišką mokyklą, tad man svarbu stiprinti ryšius su katalikų bendruomene, ypač šiais jubiliejiniais metais.

– Kaip vertinate moterų vaidmenį politikoje ir ką būtų galima padaryti, kad moterys aktyviau dalyvautų politiniuose procesuose?

– Moterys Seime vis dar sudaro aiškią mažumą, kaip ir kitose politikos ar sprendimų priėmimo „galios“ pozicijose. Dar labiau trūksta jaunų moterų arba tokių, kurios būtų mano amžiaus. Vis dėlto nemanau, kad moterys turėtų būti aktyvesnės – jos jau dabar pagal daugelį rodiklių yra aktyvesnės nei vyrai. Taip pat daugiau yra išsilavinusių moterų. Taigi problema slypi ne aktyvume, o giliai įsišaknijusiuose stereotipuose, kurie formuojami dar vaikystėje.

Šie stereotipai prasideda nuo pasakų knygelių, kuriose herojės dažniausiai laukia, kol jas išgelbės princai – numes auksines kasas, užleis undinėlei balsą arba viską darys tyliai, kaip Pelenė, kuri be priekaištų tvarko namus. Šią žinią sustiprina ir kino industrija. Pavyzdžiui, filmas „Ir velnias dėvi Pradą“ įrodo, kad jei moteris turi karjerą, ji negali turėti šeimos, o Džeimso Bondo filmuose moterys, nors ir svarbios, beveik nekalba.

Netgi šiuolaikinės technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (DI), atspindi lyčių stereotipus. Pavyzdžiui, kai DI prašoma sugeneruoti vadovo atvaizdą, dažniausiai siūlomas vyriškas portretas. Šie avatarai vėliau keliauja į prezentacijas, primenančias senus „PowerPoint“ šablonus, taip dar labiau įtvirtindami įsitikinimą, kad vadovas yra vyras. Tai rodo, kad net ir inovacijų pasaulyje lyčių stereotipai išlieka.

Tačiau, nors moterys aktyviai dalyvauja rinkimuose ir visuomeninėje veikloje, prireiks ilgo darbo, kad pagaliau pralaužtume tas stiklines lubas. Kiekviena mūsų įdėta pastanga, matomi ir viešinami pasiekimai prie to taip pat svariai prisideda. Visuomenės pokyčiams reikalingas tiek individualus, tiek kolektyvinis įdirbis.

– Kas paskatino Jus įstoti į politiką ir tapti Seimo nare? Kokios vertybės ir principai Jus vedė?

– Papasakosiu Jums istoriją apie mergaitę, augusią Panevėžyje moterų šeimoje. Jos tėtis mirė dar prieš jai pradedant lankyti mokyklą, o kartu gyvenusi močiutė buvo neįgali – ji negalėjo vaikščioti ir judėjo tik vežimėliu.

Mergaitė augo šeimoje, kur mama iš visų jėgų stengėsi užtikrinti, kad jos dukra gautų išsilavinimą. Mokydamasi katalikiškoje gimnazijoje, ji svajojo apie paprastus dalykus: turėti draugų ir nebūti klasiokų patyčių objektu. Tačiau kasdienybė buvo nelengva – reikėjo susikaupti ir stengtis mokytis, nors tai ne visada buvo lengva.

Prieš mirtį močiutė mergaitei padovanojo kompiuterį – tam, kad ji galėtų mokytis ir išeiti į platesnį pasaulį. Galbūt paklausite, kaip močiutė, turėdama negalią, sugebėjo nupirkti kompiuterį? Ji namuose gamindavo saldainius ir parduodavo juos per šventes prie bažnyčios. Be to, dirbo kelis darbus ir taupė anūkei. Taip mergaitė išmoko, kad viskas pasiekiama sunkiu darbu.

Kodėl pasakoju šią istoriją? Kad žinotumėte, jog Jums atstovauja žmogus, kuris savo kailiu patyrė, ką reiškia siekti, dirbti ir neprarasti tikėjimo.

Laikui bėgant gyvenimas keitėsi: buvo baigti mokslai su aukščiausiais įvertinimais, skaityti pranešimai mokslinėse konferencijose, dalyvauta savanoriškoje veikloje. Su Prezidentu Valdu Adamkumi organizuotos labdaringos akcijos, o kartu su Prezidente Dalia Grybauskaite – paramos akcijos vaikams iš vaikų namų. Įsteigiau organizacijų, padedančių silpnesniems: daugiavaikėms šeimoms, vaikams, kuriems dovanojome kompiuterius. Tai mane nuvedė ir į politiką, kur žmonės patikėjo mano idėjomis ir išrinko į Savivaldybės tarybą, o vėliau – į Seimą.

Kodėl socialdemokratija? Nes tikiu, kad būtina padėti silpniausiems ir kurti visuomenę, kurioje kiekvienas turi lygias galimybes. Tokių vertybių laikydamasi žengiu per politinius labirintus.

– Kaip vertinate šiuo metu Lietuvoje vykstančias socialines reformas? Kurių sričių pokyčiai, Jūsų nuomone, yra būtini, kad užtikrintume teisingumą ir gerovę visiems piliečiams?

– Tikros reformos reiškia veiksmus, o ne kalbas. Jei Lietuvoje būtų sutvarkyta švietimo ir sveikatos apsaugos sistema, tai reikšmingai pagerintų dabartinį gyvenimą ir padėtų tvirtus pamatus ateičiai.

Žmonės nori dirbti ir uždirbti, sutinka mokėti mokesčius, bet valstybė turi užtikrinti kokybiškas paslaugas. Pamokos be vadovėlių ar sveikatos priežiūra su eilėmis yra problema, kurią reikia spręsti nedelsiant. Taip pat svarbu suvokti, kad visi dirbantys valstybės tarnyboje – nuo specialistų iki Seimo narių – turi suprasti, jog gyventojai yra jų darbdaviai. Jei dirbtume su šia nuostata, sumažėtų biurokratija, o problemos būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau.

– Kokių priemonių reikia imtis, kad gerokai sumažintume smurtą ir savižudybes Lietuvoje, ypač tarp jaunimo?

– Psichologų trūkumo klausimas yra prioritetas Nr. 1. Siūlau įvesti nuotolinę psichologinę pagalbą jaunimui, kuri būtų pasiekiama visoje šalyje. Taip pat svarbu prevencija nuo psichotropinių medžiagų vartojimo, viešųjų erdvių atnaujinimas ir apšvietimas bei užimtumo užtikrinimas jaunimui.

Šiaurės šalys, ypač Islandija, įrodė, kad užtikrinus jaunimo užimtumą savižudybių, nusikaltimų ir psichotropinių medžiagų vartojimas sumažėja daugiau nei per pusę. Tačiau visam tam būtina nuolatinė priežiūra ir veikiančios kontrolės priemonės – vien įstatymo nepakanka, jei nėra jį lydinčių veiksmų.

– Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia Lietuvoje, siekiant užtikrinti tvarią socialinę apsaugą ir užimtumo politiką ateityje?

– Technologijų diegimas yra tiek galimybė, tiek iššūkis. Turime pasiruošti ateičiai, kurioje automatizacija ir dirbtinis intelektas pakeis daugelį profesijų. Vienas sprendimų – bazinės pajamos visiems, kurias jau išbando kai kurios ES šalys.

Svarbu jau dabar orientuoti universitetus į technologijų ir IT studijas, nes būtent šios sritys taps ateities darbo rinkos pagrindu. Tvarus pasiruošimas naujai darbo rinkai yra ne tik iššūkis, bet ir būtinybė, kad nė vienas žmogus neliktų nuošalyje.

– Dirbate Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kokios yra pagrindinės iniciatyvos, kurias stengiatės įgyvendinti, kad pagerintume darbo sąlygas ir socialinę apsaugą?

– Dirbame su antrosios pensijų pakopos reforma, siekiame užtikrinti nuoseklų pensijų augimą ir plėtojame programas, skirtas jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą. Šios priemonės tiesiogiai prisideda prie darbo sąlygų gerinimo ir socialinės apsaugos stiprinimo.

– Kaip Jūs vertinate Lietuvą kaip aktyvią Europos Sąjungos narę ir kokie, Jūsų nuomone, yra svarbiausi žingsniai, siekiant sustiprinti mūsų pozicijas Europoje?

– Artimiausias prioritetas – sėkmingai pasiruošti pirmininkavimui Europos Tarybai. Tai galimybė Lietuvai parodyti savo lyderystę sprendžiant svarbius regiono ir Europos klausimus.

Taip pat būtina aktyviau dalyvauti ES projektuose, susijusiuose su klimato kaita, inovacijomis ir švietimu, kad Lietuva būtų matoma kaip šiuolaikinė, progresyvi valstybė.

– Kodėl Lietuva kartais vertinama kaip vangiai įsitraukianti į kai kuriuos ES projektus, ir ką galima padaryti, kad šią situaciją pakeistume?

– Priežastis – ne visada efektyvus ES lėšų planavimas ir administravimas. Turime aktyviau pasinaudoti ekspertų pagalba, investuoti į švietimą apie ES galimybes bei skirti daugiau dėmesio projektų skaidrumui. Jei bus sukurtas tvirtas paramos ir konsultacijų tinklas, Lietuva galės maksimaliai išnaudoti ES teikiamas galimybes.

– Lietuva aktyviai dalyvauja įvairiose tarptautinėse grupėse. Kokius tikslus siekiate įgyvendinti tarptautinėse grupėse, kuriose dalyvaujate? Kaip manote, kaip šie ryšiai gali prisidėti prie Lietuvos politinio ir ekonominio vaidmens pasaulyje?

– Tarptautinėse grupėse keliu du pagrindinius tikslus: investicijų pritraukimą ir žinių mainus. Esame maža, bet dinamiška valstybė, todėl labai svarbu mokytis iš kitų šalių patirties, ypač inovacijų, technologijų ir švietimo srityse.

Taip pat aktyviai skleidžiu žinią apie mūsų kaimynystėje kylančias grėsmes. Lietuva jaučia šių grėsmių realybę tiesiogiai, todėl svarbu informuoti kitas valstybes ir skatinti jas veikti, įskaitant sankcijų įvedimą toms šalims, kurios kelia pavojų regiono stabilumui. Kuo aiškiau Lietuva perduos savo poziciją, tuo geriau būsime suprasti globaliai.

– Jūsų nuomone, kokios šalys yra svarbiausios Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, ir kodėl? Ką galime padaryti, kad mūsų tarptautiniai ryšiai būtų dar stipresni ir produktyvesni?

– Lietuvai svarbios visos šalys, išskyrus tas, kurios kelia grėsmę mūsų saugumui. Pasauliui siunčiame aiškią žinutę apie savo stiprią tautą, kuri yra patikima partnerė.

Šiuo metu itin reikšmingi santykiai su Vokietija – dėl jų brigados dislokavimo mūsų šalyje. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame JAV, kur formuojasi nauji prioritetai, svarbūs ir mums. Tik stiprindami šiuos ryšius galime užtikrinti regiono saugumą ir savo įtaką tarptautinėje erdvėje.

– Kaip, Jūsų nuomone, Lietuva galėtų dar labiau prisidėti prie aktualių Europos Sąjungos ir jos šalių diskusijų? Kokią reikšmę šiuo klausimu turi žiniasklaida bei žurnalistai?

– Lietuva turėtų būti aktyvesnė Europos diskusijose, ypatingą dėmesį skiriant tokioms temoms kaip regioninis saugumas, klimato politika, inovacijos ir švietimas. Turime parodyti, kad esame ne tik stebėtojai, bet ir iniciatoriai.

Žiniasklaida bei žurnalistai šiuo atveju atlieka labai svarbų vaidmenį – jų užduotis yra perteikti Lietuvos poziciją aiškiai ir suprantamai. Stipri ir profesionali komunikacija leidžia ne tik išsklaidyti stereotipus apie mažas šalis, bet ir užtikrinti, kad mūsų balsas būtų girdimas Europos ir pasaulio kontekste.

„Europos pulso“ inform.