Mūsų misija – padėti Lietuvos piliečiams suprasti, kas yra Sanglaudos fondas, kokios valstybės į jį patenka ir kokią naudą jis suteikia kiekvienai šaliai atskirai. Esame pasiryžę skleisti aiškią ir suprantamą informaciją, kad parodytume, kaip Sanglauda prisideda prie ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės pažangos.

Kas yra Sanglaudos fondas?

Sanglaudos fondas įkurtas 1994 metais, jo tikslas – stiprinti Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatinant darnų vystymąsi. Parama skiriama valstybėms, kurių bendrasis nacionalinis produktas (BNP) vienam gyventojui yra mažesnis nei 90 proc. ES vidurkio.

Pagrindinės sritys:

• Investicijos aplinkosaugai ir energijos efektyvumui.
• Transporto infrastruktūros plėtra (TEN-T tinklai).
• Techninė pagalba.

2021–2027 metų laikotarpiu finansinė parama yra skirta 15 valstybėms, įskaitant Lietuvą. Šiam laikotarpiui Sanglaudos fondui numatyta 42,6 mlrd. eurų.

2021–2027 m. ES sanglaudos politikos pagrindiniai tikslai:

• Konkurencinga ir išmanioji Europa – skatinti inovacijas, skaitmenizaciją ir verslo plėtrą.
• Žalesnė Europa – investicijos į mažo anglies dioksido emisijų ir klimato kaitos mažinimo projektus.
• Geriau susisiejusi Europa – transporto jungčių ir mobilumo tobulinimas.
• Socialiai atsakinga ir įtrauki Europa – dėmesys skurdo mažinimui ir socialinei įtraukčiai.
• Europa, artimesnė piliečiams – teritorijų darni plėtra ir bendruomenių stiprinimas.

Reikšminga Sanglaudos fondo nauda

Per daugelį metų Sanglaudos politika iš esmės pakeitė daugelį regionų Lietuvoje ir kitose ES šalyse:

• Gerėjanti infrastruktūra: Pasitikėjimą stiprinantys projektai, kaip greitkelių tiesimas ar viešojo transporto atnaujinimas, leidžia regionams vystytis.
• Aplinkosauga: Investicijos į atsinaujinančią energiją ir žiedinę ekonomiką.
• Socialinė gerovė: Sanglaudos fondas pasiekia pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius ir prisideda prie socialinės sanglaudos.

Atsakome į populiariausius mitus apie Sanglaudą

1. Mitas: Sanglaudos politika naudinga tik skurdiems regionams.

Faktas: Ji naudinga visoms ES valstybėms narėms – net ir turtingos šalys naudojasi savo regionams skirtomis investicijomis.

2. Mitas: ES lėšos dažnai netinkamai naudojamos.

Faktas: Sanglaudos projektai yra nuodugniai tikrinami, siekiama užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą ir skaidrumą.

3. Mitas: Sanglaudos politika neprisideda prie klimato tikslų.

Faktas: 37 proc. Sanglaudos fondo lėšų skiriama klimatui palankioms iniciatyvoms.

Sėkmingi Sanglaudos fondo projektai Lietuvoje

Sanglaudos fondas suteikė galimybę įgyvendinti daugybę reikšmingų projektų, kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės pažangos.

Štai keli puikūs pavyzdžiai:

• Transporto infrastruktūros modernizacija: Fondo lėšomis buvo finansuojami pagrindinių kelių, pavyzdžiui, „Via Baltica“ magistralės modernizavimas. Tai pagerino ne tik susisiekimą, bet ir regionų patrauklumą investuotojams.
• Aplinkai draugiška energija: Parama buvo skirta vėjo jėgainių parkų vystymui ir saulės energijos projektams, kurie padės Lietuvai pasiekti ambicingus klimato tikslus.
• Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos: Šie infrastruktūros atnaujinimai pagerino vandens kokybę ir užtikrino geresnes sanitarines sąlygas šalies gyventojams.
• Kultūros paveldas ir turizmas: Fondo indėlis į kultūros centrų, muziejų ir turistinių vietų renovaciją padėjo skatinti turizmą ir sustiprino vietos bendruomenių ekonomiką.

ES finansavimo galimybės:
laikas Lietuvai aktyviau
dalyvauti tiesioginiuose
projektuose

Europos Sąjungos (ES) finansavimo galimybių portalas siūlo daugybę atvirų kvietimų projektų paraiškoms teikti. Šie projektai apima įvairias sritis – nuo mokslo ir inovacijų iki infrastruktūros bei švietimo. Nors dalis šių projektų yra susiję su Sanglaudos fondais, kurių tikslas – mažinti regioninius skirtumus, verta pažymėti, kad daugelis kvietimų yra atviri visoms ES narėms ir valstybėms partnerėms.

Aktyviausiai dalyvaujančios šalys

Analizuojant paskutinius ES kvietimus teikti paraiškas, matyti aiškios tendencijos: aktyviausios šalys yra tokios, kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Italija bei Ispanija. Šios valstybės išnaudoja tiek tiesioginio finansavimo programas, kaip „Horizontas Europa“, „Erasmus+“, tiek regioninius fondus, tokius kaip Sanglaudos fondas. Didelis šių šalių dalyvavimas rodo ne tik pasirengimą, bet ir gebėjimą bendradarbiauti tarptautinėse konsorciumų struktūrose.

Lietuva: neišnaudotas
potencialas

Lietuva, kaip ES narė, turi visas galimybes prisijungti prie šių programų. Tačiau dažnai šios galimybės lieka neišnaudotos dėl informacijos trūkumo, nepakankamo pasirengimo ar menko bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais. Šiuo metu laikas Lietuvai aktyviai įsitraukti į tiesioginių ES fondų projektus, kurie dažnai teikia finansavimą tiesiogiai įmonėms, mokslo institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Kodėl verta dalyvauti?

1. Finansavimas be tarpininkų – tiesioginiai ES fondai veikia be nacionalinių tarpinių institucijų, kas užtikrina greitesnį ir skaidresnį finansavimo procesą.
2. Tarptautinis bendradarbiavimas – dalyvaujant ES kvietimuose, atsiveria galimybės bendradarbiauti su aukščiausio lygio partneriais iš visos Europos.
3. Kompetencijų augimas – dalyvavimas projektuose padidina organizacijų konkurencingumą ir gebėjimą konkuruoti globalioje rinkoje.

Ką daryti toliau?

Norint aktyviau dalyvauti, būtina:

• Sekti ES kvietimų portalą ir išlikti informuotam apie naujas galimybes.
• Formuoti tarptautinius konsorciumus ir bendradarbiauti su užsienio partneriais.
• Aktyviai dalyvauti informaciniuose renginiuose, kuriuos organizuoja tiek nacionalinės agentūros, tiek ES institucijos.
• Tiesiog susisiekime su mumis.

Europos Sąjunga šiandien yra pilna galimybių, o Lietuvai – tai šansas žengti į priekį, investuojant į inovacijas, mokslą bei technologijas. Laikas pasinaudoti tuo, ką siūlo Europa, ir aktyviai prisidėti prie bendros pažangos.

„Europos Pulso“ informacija