Bendra Europos Komisijos, Ispanijos, Lietuvos ir Austrijos spaudos konferencija dėl Europos vandenilio banko „Auctions-as-a-Service“ schemos, didinančios finansavimą švarioms investicijoms.

Europos Komisija kartu su Ispanija, Lietuva ir Austrija paskelbė apie naują finansavimą atsinaujinančio vandenilio plėtrai per Inovacijų fondą. Per „Auctions-as-a-Service“ schemą, kuri prasidėjo gruodžio 3 d., ES skirs 1,2 mlrd. eurų, o trys šalys papildomai investuos daugiau nei 700 mln. eurų. Bendra finansavimo suma sieks apie 2 mlrd. eurų.

• Ispanija: skirs nuo 280 iki 400 mln. eurų naudodama Atsigavimo ir atsparumo plano lėšas.
• Lietuva: investuos 36 mln. eurų iš Modernizavimo fondo siekdama iki 2030 m. pasiekti 1,3 GW elektrolizės pajėgumų.
• Austrija: skirs 400 mln. eurų, leidžiant iki 200 mln. eurų vienam projektui su 300 MW pajėgumų riba.

Šios investicijos remia šalių ir ES tikslus skatinti švarią energiją ir mažinti pramonės anglies dvideginio išmetimus. Vandenilio gamybos projektai gaus fiksuotą paramą iki 10 metų laikotarpiui.

Kontekstas:

Inovacijų fondas turi 40 mlrd. eurų biudžetą (2020–2030 m.) ir remia pažangias mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas. Europos vandenilio bankas, kuriantis ES vandenilio rinką, padeda įgyvendinti REPowerEU ir Žaliojo kurso tikslus.

Komisija patvirtina Lenkijos kompensaciją už „Poczta Polska“ universaliosios pašto paslaugos įsipareigojimą

Europos Komisija patvirtino Lenkijos planą, pagal ES valstybės pagalbos taisykles, kompensuoti „Poczta Polska“ universaliosios pašto paslaugos įsipareigojimą laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų. Lenkija numato skirti 865 mln. eurų kompensaciją už šį laikotarpį, nes už 2015–2020 m. nebuvo kompensuota.

Komisijos išvados:

• Universaliosios paslaugos apimtis atitinka ES Pašto paslaugų direktyvą.
• „Poczta Polska“ paskirta teikti paslaugas po konkurencinio proceso, laikantis viešųjų paslaugų kompensavimo taisyklių.
• Kompensacija apskaičiuota konservatyviai, kad neviršytų grynųjų paslaugų sąnaudų.

Fonas:

„Poczta Polska“ yra valstybės įmonė, atsakinga už universaliąją pašto paslaugą. Pagal ES valstybės pagalbos taisykles, įmonės gali būti kompensuojamos už papildomas viešųjų paslaugų teikimo sąnaudas, jei laikomasi nustatytų sąlygų.

Sprendimo detalės bus paskelbtos ES Valstybės pagalbos registre, kai bus išspręsti konfidencialumo klausimai.

„Erasmus+“ 2025: beveik 5 mlrd. eurų – mokymosi mainams ir bendradarbiavimui švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse

2025 m. ES programa „Erasmus+“ skirs apie 5 mlrd. eurų mokymosi mainams užsienyje ir bendradarbiavimo projektams švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Tai yra 6,5 proc. didesnis finansavimas nei praėjusiais metais.

Svarbiausi aspektai:

• „Erasmus+“ nuo 1987 m. dalyvavo daugiau nei 16 mln. dalyvių ir siekia dar didesnio prieinamumo, ypač mažiau galimybių turintiems asmenims.
• Programa remia tarptautinį bendradarbiavimą, automatinį kvalifikacijų pripažinimą ir aukštojo mokslo institucijų partnerystes.
• Ypatingas dėmesys skiriamas Ukrainos švietimo sistemai ir paramai mokytojams bei mokiniams. 2023 m. buvo pristatyta 500 tūkst. ukrainiečių kalbos mokyklinių knygų, o iki 2025–2026 m. bus skirta dar daugiau.
• Finansavimas taip pat nukreiptas į projektus, kurie skatina socialinę įtrauktį, žaliąją ir skaitmeninę transformaciją bei jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime.

Fonas:

2021–2027 m. „Erasmus+“ biudžetas siekia 26,2 mlrd. eurų, papildomai skiriant 2,2 mlrd. eurų iš ES išorinių fondų. Viešosios ir privačios organizacijos gali teikti paraiškas per nacionalines „Erasmus+“ agentūras arba Europos švietimo ir kultūros vykdomąją agentūrą.

Naujas kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas po 2025 m. „Erasmus+“ darbo programos patvirtinimo.

2023-ieji – vieni iš penkių blogiausių metų miškų gaisrų istorijoje Europoje, rodo Komisijos ataskaita

Praėjusiais metais Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje užfiksuoti vieni iš didžiausių miškų gaisrų nuo 2000-ųjų. Pagal Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Miškų gaisrai 2023“ sudegė daugiau nei 500 000 hektarų gamtinių teritorijų, o tai prilygsta pusei Kipro salos ploto.

Pagrindiniai akcentai:

• 2023 m. „megagaisrai“: Didžiausias užfiksuotas gaisras ES istorijoje įvyko netoli Aleksandrupolio, Graikijoje.
• Klimato kaita: Ji ne tik didina gaisrų dažnumą ir intensyvumą, bet ir plečia jų sezoną bei paveikia anksčiau nepažeidžiamas zonas.
• 2024 m.: Pirminiai duomenys rodo mažesnį sudegusios teritorijos plotą, palyginti su pastaraisiais metais, daugiausia dėl kritulių pavasarį ir vasarą. Tačiau rudenį Portugalijoje kilę gaisrai iškėlė žalą virš dešimtmečio vidurkio.

Prevencija ir informuotumo didinimas:

96 proc. gaisrų ES kyla dėl žmogaus veiklos. Todėl svarbios švietimo kampanijos ir informuotumo didinimas apie miškų gaisrų riziką. Reikia skatinti natūralią prevenciją, pvz., mažinti degių medžių rūšių auginimą, gyvūnų ganymą ar kontroliuojamą deginimą.

Fonas:

Europos miškų gaisrų informacinė sistema (EFFIS) koordinuoja 43 šalis, siekdama dalytis duomenimis apie gaisrus ir gerąja praktika. Nuo 2015 m. EFFIS yra „Copernicus“ programos dalis, teikianti informaciją apie Žemės aplinką naudojant palydovinius ir tiesioginius duomenis.

Europos Komisija atlieka netikėtus konkurencijos tyrimus duomenų centrų statybos sektoriuje

Trumpai:

Europos Komisija surengė netikėtus patikrinimus įmonėse, veikiančiose duomenų centrų statybos sektoriuje, ir išsiuntė oficialias užklausas dėl informacijos. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus ES konkurencijos taisyklių pažeidimus, ypač dėl galimo susitarimo nedrausti samdyti darbuotojų („no-poach agreements“).

Pagrindiniai faktai:

• Patikrinimai yra pirminis tyrimo etapas. Jie nereiškia, kad įmonės kaltos dėl konkurencijos pažeidimų.
• Tyrimas gali užtrukti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir įmonių bendradarbiavimą.
• Pagal Komisijos lengvatų programą įmonės, pranešusios apie kartelį ar kitus konkurencijos pažeidimus, gali būti atleistos nuo baudų arba joms gali būti taikomos baudos mažinimo priemonės.

Papildoma informacija:

Komisijos anoniminis įrankis leidžia asmenims ir įmonėms pranešti apie kartelius ar kitus neteisėtus susitarimus, įskaitant darbo užmokesčio derinimo ir nedraudimo samdyti susitarimus. Daugiau informacijos apie lenktynių programą ir skundų teikimo priemonę rasite Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje.

 Europos Komisijos ir ES vyriausiojo atstovo pareiškimas Pasaulinės vaikų dienos proga

Šiandien, minint 35-ąsias JT Vaiko teisių konvencijos metines, ES patvirtina savo įsipareigojimą užtikrinti visų vaikų teises tiek Europoje, tiek pasaulyje.

Svarbiausi akcentai:

• 2023 m. 21 proc. išaugo smurtas prieš vaikus konfliktų zonose, pvz., Ukrainoje, Gazoje ir Sahelyje. ES stiprina apsaugą naudodama naujas gaires dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose, bendradarbiaudama su JT ir vietos organizacijomis.
• Europos vaiko garantija padeda kovoti su vaikų skurdu, užtikrindama prieigą prie sveikatos priežiūros, švietimo ir būsto.
• ES skiria didelį dėmesį vaikų psichikos sveikatai, remia ankstyvąją pagalbą ir vėžio gydymą pagal EU „Cancer Plan“.
• Skaitmeninėje srityje ES apsaugo vaikų privatumo ir saugumo teises per Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA) ir iniciatyvą „Geriau internetas vaikams“.
• Vaikai aktyviai dalyvauja ES klimato politikoje, kurioje prioritetas skiriamas tvariai ateičiai pagal Europos žaliąjį kursą.

ES strateginės iniciatyvos:

1. Vaiko teisių strategija (nuo 2021 m.) apima dalyvavimą, socialinę įtrauktį, skaitmenines teises ir apsaugą nuo smurto.
2. Vaikų dalyvavimo platforma: vaikai iš 24 valstybių dalyvauja ES politikos kūrime.
3. Europos vaiko garantija: skirta skurdo mažinimui ir socialinės įtraukties didinimui.
4. Skaitmeninių paslaugų aktas: apsaugo vaikus internete, mažina pavojų jų psichinei ir fizinei sveikatai.

Šie veiksmai atspindi ES įsipareigojimą užtikrinti teisingą visuomenę, kurioje kiekvienas vaikas gali klestėti ir formuoti Europos ateitį.

Europos Komisijos spaudos centras