Daugelis dar atsimenam, kad prieš 20 ir daugiau metų, kol praktiškai neveikė atliekų surinkimo sistema, visi Lietuvos, taip pat ir Trakų rajono, miškai labai kentėjo nuo šiukšlių. Kaip pastebėjo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vadovas Vaidotas Pauželis, anksčiau beveik kiekvienas kaimas turėjo savo „sąvartyną“. Jis dažniausiai būdavo pamiškėje. Tokie sąvartynai plėtėsi nevaldomai, teršdami miškus, pamiškes, laukus. Tačiau, anot jo, šiukšlių ypač sumažėjo įkūrus visai neblogai veikiančią atliekų surinkimo sistemą ir panaikinus tokius „sąvartynus“. V. Pauželiui antrina ir Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, o nuolatinė miškų lankytoja ir grybavimo čempionatų dalyvė Leonora Daugudienė atkreipė dėmesį, kad nepaisant šiukšlintojų, Lietuvos miškai yra vieni švariausių Europoje.

Lietuvos miškai – švariausi

„Tačiau mūsų rajono miškuose vėl aptinkamos didelės statybinių ir buitinių atliekų krūvos, – pastebėjimais dalijosi V. Pauželis. –

Yra toks posakis, „laiku nesutvarkytas daiktas tampa interjero detale“. Taip ir su šiukšlėm, laiku nesutvarkai nedidelės krūvelės ir, žiūrėk, po kurio laiko, jau sąvartynas.“

Savo ruožtu L. Daugudienė iš savo patirties sako, kad liūdniausi miškų vaizdai yra kaimyninėje Lenkijoje.

„Iš tiesų apie visą Europą kalbėti negalime, nes grybavimo čempionatai ne visose valstybėse vyksta. Bet tarp Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Italijos miškų Lietuvos yra švariausi.  Atrodo, Italijoje turėtų būti miškai švarūs, deja, juose rasi ne tik maisto pakuočių, buitinės chemijos indelių, bet ir unitazų, vonių, padangų. Bet baisiausi vaizdai Lenkijos miškuose. Jeigu miškas arčiau miesto, jame rasi ir sąvartyną. Gal taip vietos komunalinis ūkis dirba. Europiečiai išlepo, jie grybus perka, grybauja nedaugelis, o verslas visur stengiasi dirbti pelningai, juoba, kad, kaip minėjau, miškuose lankomasi vis mažiau, tad jei ir paaiškėja, kas vyksta, tai negreitai“, – apgailestaudama apie miškuose matytus šiukšlynus kalbėjo moteris.

Tai, kad labiausiai šiukšlinami miškai, esantys arčiau miestų, akcentavo ir VMU direktorius V. Kaubrė. Jis pastebėjo, jog Trakų rajono miškai iš šalies konteksto niekuo neišsiskiria. Atvirkščiai – jie vieni labiausiai kenčiančių nuo nevalyvų tautiečių: „Žmonės visur elgiasi panašiai, nors tenka pripažinti, kad aplink sostinę esančiuose miškuose problema yra bene didžiausia. Nuo šiukšlintojų labiausiai kenčia Trakų, Šalčininkų, Nemenčinės, Vilniaus apylinkių miškai ir šalia gyvenviečių esančių miškų plotai, kur yra patogus privažiavimas“.

Pagrindiniai šiukšlintojai – nelegalūs verslininkai

Kaip „Trakų žemei“ sakė V. Pauželis, tikrai ne į miškus atvykstantys poilsiautojai, grybautojai ir sportuojantys žmonės palieka daugiausiai šiukšlių.

„Daugiau nei prieš dešimt metų pastebėta, kad miškuose daugėja atvejų, kuomet atvežamos ir dideliais kiekiais išverčiamos statybinės, buitinės atliekos. Atsirado nauja nelegali, pelninga veikla, kai asmenys už pinigus priima atliekas iš įmonių ar fizinių asmenų neva rūšiavimui ar nugabenimui į sąvartyną, o iš tikro nuveža į miškus, laukus ir kitas vietas, – apgailestavo VMU Trakų regioninio padalinio vadovas. – Tokią „paslaugą“ nesunku rasti internete. Skelbimuose žadama greita ir pigi atliekų išvežimo paslauga, o neretai netgi priduriama, kad, esant poreikiui, bus išrašyta sąskaita. Tačiau dažnas užsakovas nė neįtaria, kad jo atliekos vėliau gali atsidurti gamtoje.“

O VMU generalinis direktorius jam antrino: „Miškininkai neretai susiduria su neetiško ir neteisėto kai kurių žmonių elgesio rezultatais, kuomet šiukšlės į mišką vežamos masiškai ir didelę darbo laiko dalį tenka skirti miškų kuopimui.

Miškininkams ypač skaudu, kai miške atsiduria kenksmingos atliekos: automobilių padangos, įvairių transporto priemonių detalės, statybinės medžiagos. Nors kiekviename Lietuvos mieste yra specialios šiukšlių surinkimo ir utilizavimo vietos, tačiau žmonės, neretai ir įmonės, jas atveža ir nelegaliai palieka miškuose. VMU darbuotojai šiukšles miškuose renka kasdien – kasmet miškuose surenkama apie 1000 tonų įvairių atliekų – apie 200 tonų padangų ir apie 800 tonų buitinių, statybinių atliekų“.

Statybinės atliekos – vienos dažniausiai aptinkamų šiukšlių miškuose. Vaidoto Pauželio nuotr.

Šiukšlintojų nesustabdo net ir ženklios baudos

„Kartais tokius šiukšlintojus pavyksta išaiškinti. Skiriamos administracinės baudos, konfiskuojamos transporto priemonės, apie kai kuriuos net dokumentiniai filmai kuriami. Tačiau tokios bausmės jų nesustabdo.

Kai kuriems asmenims šiukšlinimas – tarsi galios demonstravimas, santykio su gamta, aplinkiniais, valstybe parodymas: „Aš esu galingas banditas, todėl jūs man nesvarbūs, šiukšlinau ir šiukšlinsiu“, – pasipiktinimo gamtos teršėjais neslėpė pašnekovas. – Miško savininkai ir valdytojai nuolat priversti rinkti tokių „banditų“ išverčiamas atliekas. Gal būtų efektyviau, jei šias atliekas būtų pavesta sutvarkyti institucijoms, atsakingoms už neteisėto vertimosi tokia ūkine, komercine veikla kontrolę. Tuomet motyvacijos sustabdyti tokius nusikaltimus būtų daugiau.

V. Kaubrė, kalbėdamas apie nuobaudas pažeidėjams, atkreipė dėmesį, jog pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą numatytos baudos, taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos teršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo keliasdešimt ir kelių tūkstančių eurų.

Anot VMU generalinio direktoriaus, „kuo arčiau Vilniaus, tuo labiau miškai teršiami. Ne dėl lankytojų srautų, nes miško lankytojai šiukšlina mažai, o dėl nelegalių šiukšlių išvežėjų, kurie šiukšles palieka miškuose, o ne tam specialiai skirtose vietose.

Su įvairiais pažeidimais miškuose kovoja VMU regioninių padalinių miško apsaugos specialistai“.

Pasidomėjus, kiek, tarkim, per praėjusius metus, šiukšlintojų yra pagauta ir nubausta, V. Kaubrė sakė: „Ankstesnių metų patirtis rodo, kad per metus pavykdavo pagauti vos kelis stambesnius teršėjus. Dabar jie pasidarė daug atsargesni“.

Miške paliktos šiukšlės tampa gaisrų židiniais

Vis tik VMU generalinio direktoriaus teigimu, „visuomenė darosi vis sąmoningesnė, o žmonės, kurie myli gamtą ir laisvalaikį leidžia miškuose, retas, kuris numes šiukšlę, o dažnas dar ir pakels“.

„Svarbu, kad miško lankytojai paauklėja vieni kitus, o ir mus informuoja, jeigu miškuose pamato pažeidimus. Tiesa, verta pabrėžti, kad didžiausią žalą miškams šiukšlindami daro pavieniai šiukšlių išvežėjai – nelegalią veiklą vykdantys asmenys, kurie šiukšles išveža ne į tam skirtas specialias vietas, o išverčia miškuose ir taip uždirba nešvarius pinigus. Su tokiais teršėjais kovoti yra sudėtingiausia ir šioje srityje bendradarbiaujame su Aplinkos apsaugos departamentu, kurių pareigūnai gali imtis griežtesnių teisinių priemonių, konfiskuoti automobilius, kuriais vežamos šiukšlės ir pan.“, – kalbėjo V. Pauželis.

Paklaustas, kokios šiukšlės miškui ir juose besilankantiems gyvūnams, žmonėms yra pavojingiausios, keliančios didžiausią žalą ir pavojų sveikatai, o gal net gyvybei, jis pažymėjo, kad „bet kokios rūšies šiukšlės nėra nei naudingos, nei reikalingos miškui, o juolab jo florai, faunai bei lankytojams. Šiukšlindami miškuose iš tiesų žmonės labiausiai kenkia patys sau. Miškuose paliktos šiukšlės irdamos išskiria kenksmingas medžiagas, kurios patenka į aplinką, todėl šiukšlintojai galiausiai patys jas ir suvartoja. Taip pat miške paliktos šiukšlės tampa gaisrų židiniais“.

Šiukšlynas miške. Vaidoto Pauželio nuotr.

Situacija miškuose palaipsniui gerėja

O L. Daugudienė, dalyvaujanti grybavimo čempionatuose įvairių Europos šalių miškuose, pastebėjo, jog jų nauda yra labai didelė.

„Grybavimo čempionatų nauda įvairi. Išaiškėja negražūs, miškams ir žmonėms  kenksmingi dalykai, kurių nuslėpti jau nebepavyksta.  O mūsų komanda visada dalyvauja akcijose „Darom“. Be to, kiekvieną rudenį grybavimo sezoną užbaigia vykdydama akciją „Migdome miškus“. Miškai, kuriuose intensyviai žmonės grybavo, aplankomi ir surenkamos juose paliktos šiukšlės“, – pasakojo L. Daugudienė.

V. Kaubrė taip pat sutinka, kad „miško lankytojai tikrai yra pilietiški. Jie ne tik praneša, bet neretai ir padeda išaiškinti pažeidėjus.

Paprašytas palyginti miškų švaros situaciją prieš, pavyzdžiui, dešimtmetį ir dabar, VMU generalinis direktorius pasidalino optimistinėmis mintimis. Tiesa, pasitempti dar tikrai yra kur.

„Prieš 20 metų, kuomet buvo sutvarkyta atliekų tvarkymo sistema, situacija nuolat gerėja. VMU duomenimis, nuo 2020 metų situacija valstybiniuose miškuose tikrai džiugina ir šiukšlių miškininkai randa vis mažiau. Žinoma, visada atsiranda pavienių atvejų ir viename ar kitame regione pažeidimų užfiksuojama daugiau“, – sakė pašnekovas.

Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė. Valstybinių miškų urėdijos nuotr.

Šiukšlintojus miškuose tramdo stebėjimo kameromis

Paklaustas, ko vis dar trūksta, kad žmonės taptų sąmoningesni ir pagaliau nustotų įvairias atliekas vežti į miškus, VMU generalinis direktorius įvardino kelias priežastis.

„Dauguma žmonių sąmoningi ir šiukšlių į miškus tikrai neveža. O su nenaudėliais kovoti tikrai nėra lengva. Visgi, laikomės nuomonės, kad geriausias būdas pagerinti būklę miškuose – visuomenės švietimas bei baudos pažeidėjams, – svarstė V. Pauželis. – VMU valdomuose miškuose esame iškabinę plakatus, raginančius miškuose elgtis atsakingai ir tvarkingai. Taip pat sąmoningumą siekiame didinti visuomenei skirtomis akcijomis, tokiomis kaip „Miško kuopa“. Kalbant apie nelegalius teršėjus, vertėtų paminėti, kad juos vis dažniau pavyksta identifikuoti – miškuose turime stebėjimo kameras, be to, jie ir patys išsiduoda su šiukšlėmis išmesdami dokumentus, kvitus, čekius, tad galima atsekti, kas jas atvežė. Tačiau pažeidimų fiksavimas kameromis yra sudėtingas procesas, nes būtina užfiksuoti patį atliekų atvežimą, jų išpylimą ir pažeidėjų išvažiavimą. Pasitaiko, kad įvykio vietoje pagauti šiukšlintojai  išsisukinėja, sako, kad jie atvyko šiukšles rinkti, o ne išmesti. Labai gera priemonė yra kai žmonės yra geru pavyzdžiu vieni kitiems, kai pamatę netinkamą elgesį, drausmina vietoje arba apie jį praneša.“

Ką daryti gyventojams, nenorintiems tapti nesąžiningų verslininkų „sąjungininkais“?

Visi, norintys išvežti atliekas, turėtų įsitikinti, kad paslaugos teikėjas yra registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre.  Įmones, galinčias užsiimti šia veikla galite rasti Aplinkos ministerijos tinklapyje. Be to, jie turi pristatyti dokumentą, įrodantį, jog atliekos priduotos atliekų tvarkymo įmonei, sąvartynui. Kol nelegalūs „verslininkai“ nebaudžiami dirba, mes turime patys atidžiai stebėti, kad netyčia netaptume miško šiukšlintojais.

Jei pasitikite tik pigia ir greita paslauga, rizikuojate netyčia tapti miško šiukšlintojais. Kviečiame gyventojus atsakingai rinktis paslaugų teikėjus ir neleisti savo atliekoms prisidėti prie gamtos niokojimo.

Šiukšlynas miške. Vaidoto Pauželio nuotr.

Parengė Rasa JAKUBAUSKIENĖ