Tuometis arkivyskupas Rolandas Makrickas aukoja šv. Mišias Trakų bazilikoje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Spalio 6 dieną, sekmadienio vidudienio maldos susitikime, popiežius Pranciškus paskelbė, jog skiria 21 naują kardinolą. Tarp jų – arkivyskupas Rolandas Makrickas, Švč. M. Marijos Didžiosios Bazilikos arkikunigas koadjutorius. Konsistorija įvyks 2024 metų gruodžio 8-ąją, kai minima Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo iškilmė.

Kaip „Trakų žemės“ redakcijai sakė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika kleb. dek. Jonas VARANECKAS, tai yra didelė garbė Lietuvos bažnyčiai ir lietuvių tautai. Trakuose paskirtasis kardinolas R. Makrickas triskart aukojo šv. Mišias. Taip pat ne kartą buvo atvykęs ir su privačiais vizitais.

Trumpa arkivysk. R. Makricko biografija

R. Makrickas gimė 1972 m. sausio 31 d. Biržuose. 1996 m. liepos 20 d. buvo įšventintas Panevėžio vyskupijos kunigu, 1996–2001 m. buvo Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriaus pavaduotojas ir 2000 m. Didžiojo jubiliejaus nacionalinio komiteto vadovas. 2004 m. R. Makrickas įgijo Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. 2006 m. liepos 1 d. jis buvo priimtas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose Sakartvele, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Gabone, sugrįžęs į Romą tarnavo Valstybės sekretoriato bendrųjų reikalų skyriuje.

Nuo 2021 m. gruodžio 15 d. ėjo Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos nepaprastojo komisaro pareigas, o 2024 kovo 20 dieną buvo paskirtas šios Bazilikos arkikunigu koadjutoriumi.

Arkivyskupas Rolandas Makrickas ir Trakų bazilikos klebonas dek. Jonas Varaneckas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

2023 m. vasario 11 d. popiežius Pranciškus paskyrė Rolandą Makricką tituliniu Tolentino vyskupu ir suteikė jam asmeninį arkivyskupo titulą. R. Makricką vyskupu konsekravo kardinolas P. Parolinas, Vatikano valstybės sekretorius. Konsekravimo apeigos įvyko 2023 m. balandžio 15 d. Popiežiškojoje Didžiojoje Marijos bazilikoje.

Kardinolų kolegija

Pasak popiežiaus, paskirtųjų kardinolų kilmė išreiškia Bažnyčios, kuri ir toliau skelbia gailestingąją Dievo meilę visiems žmonėms žemėje, visuotinumą. Jų įtraukimas į Romos vyskupijos sudėtį rodo neatsiejamą ryšį tarp Petro Sosto ir atskirų Bažnyčių, išsibarsčiusių visame pasaulyje. Tarp 21 naujų kardinolų – dešimt europiečių, bet reikia pabrėžti, kad keli iš jų daug metų gyvena ir darbuojasi kitose šalyse – Irane, Alžyre, Australijoje. Šeši kardinolai yra iš Amerikos žemynų – vienas iš Kanados, o penki iš Lotynų Amerikos kraštų. Keturi kardinolai yra iš Azijos, dar vienas – iš Afrikos.

Iš paskirtųjų kardinolų vienas – arkivyskupas Angelo Acerbi – yra peržengęs 80 metų slenksti, o visi likusieji yra vadinamieji kardinolai rinkėjai, turintys teisę ir pareigą dalyvauti popiežiaus rinkimuose. Po gruodžio 8 dienos konsistorijos Romos kardinolų kolegiją sudarys 256 ganytojai, 141 rinkėjas ir 115 ganytojų, kurie jau yra peržengę 80 metų slenkstį. Tarp jų – Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. J. A. Bačkis ir Kauno arkivyskupas emeritas kard. S. Tamkevičius SJ.

Vatican News ir „Trakų žemės“ inf.