Ukrainiečių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sumažėjo, uzbekų ir tadžikų diasporos augo, rodo Migracijos departamento turimi naujausi statistiniai duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos departamento statistikoje atsispindi užsieniečiai – ne Lietuvos Respublikos piliečiai.

Bendras Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per pastaruosius šešis mėnesius beveik nepakito.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 221 tūkst. 285 užsieniečiai. Prieš pusmetį, sausio 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 221 tūkst. 848.

Ukrainos piliečių Lietuvoje gyvena daugiausiai – 76 tūkst. 145 asmenys. Daugiau kaip pusė šių užsieniečių – beveik 44 tūkst. – yra nuo Rusijos agresijos pasitraukę karo pabėgėliai, kuriems taikomas Europos Sąjungos įvestas ir neseniai dar bent vieneriems metams pratęstas laikinosios apsaugos mechanizmas. Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių skaičius per pastarąjį pusmetį sumažėjo 10 tūkst.

Antra pagal dydį Lietuvoje yra Baltarusijos piliečių diaspora, kuri per pusmetį nežymiai pagausėjo. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 62 tūkst. 535 Baltarusijos piliečiai, sausio 1-ąją tokių asmenų buvo 62 tūkst. 167.

Šiek tiek sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių. Šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 tūkst. 888 rusai, liepos 1-ąją – 15 tūkst. 536.

Ketvirta pagal dydį Lietuvoje užsieniečių diaspora – uzbekai. Per paskutinius šešis mėnesius šios Vidurinės Azijos valstybės piliečių mūsų šalyje padaugėjo nuo 8,2 tūkst. asmenų sausio 1-ąją iki 10,2 tūkst. liepos 1-ąją.

Penkti – tadžikai, kurių Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik 7 tūkst. Prieš pusmetį Tadžikistano piliečių mūsų šalyje gyveno mažiau, 5,7 tūkst.

Absoliučiai didžiausia dalis visų mūsų šalyje gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir toliau atvyksta dirbti. Kitos pagal gausumą grupės – šeimos nariai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir studentai.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacija