W.Zajączkowskis – studentas (1933 m.)
Tarp gausios karaimų Zajączkowskių giminės narių būta įvairių profesijų žmonių, bet, kaip reta, net du iš jų garsūs, pasaulinę šlovę pelnę orientalistai tiurkologai. Apie akademiką Ananiaszą Zajączkowskį (Ananiasz Zajączkowski, 1903-1970) ne kartą buvo rašyta „Trakų žemės“ puslapiuose. Jo pavardės negalima apeiti rašant bet kuriuo karaimotyros ar plačiau – tiurkologijos – klausimu, nes jo nuopelnai šioje srityje didžiuliai. Jo pusbrolis prof. Włodzimierzas Zajączkowskis (Włodzimierz Zajączkowski, 1914.07.21-1982.09.03) taip pat buvo žymus orientalistas, bet apie jį Lietuvoje rašyta mažiau arba išvis nieko. Dabar turime puikią progą užpildyti šią spragą – liepos 21 d. jam būtų sukakę 100 metų.
W. Zajączkowskis gimė Vilniuje tarnautojų šeimoje, išsaugusioje patriarchalines vertybes – pagarbą žmogui ir ypač vyresnės kartos šeimos nariams. Taip buvo auklėjami ir vaikai. 1933 m. Włodzimierzas baigė valstybinę Karaliaus Žygimanto Augusto gimnaziją Vilniuje ir išvyko į Jogailos universitetą Krokuvoje studijuoti Musulmoniškųjų Rytų kraštų filologijos. Jo studijoms vadovavo žinomas orientalistas prof. Tadeuszas Kowalskis, 1925 m. lankęsis Trakuose ir gerai susipažinęs su karaimais bei Trakų karaimų kalba. Jo vadovaujamas universiteto absolventas W.Zajączkowskis apginė magistro darbą tema „ Arabų ir persų kalbų skoliniai Vakarų karaimų kalboje“. Lygiagrečiai su filologija W.Zajączkowskis studijavo ir istorijos fakultete, kurį baigė metais vėliau ir apginė antrą magistro darbą tema „Totorių chanas Krymas Girėjus ir Lenkija“.
Dar besimokydamas universitete, prof. T. Kowalskio rekomenduotas W. Zajączkowskis pradėjo dirbti Krokuvos universiteto Rytų filologijos katedroje asistentu. Prof. T. Kowalskis jam patarė daktaratui pasirinkti gagaūzų kalbos tyrimą. Žinių apie gagaūzus, nedidelę tiurkų tautą, gyvenančią dabartinės Moldovos ir Rumunijos bei Balkanų valstybių teritorijose, tuo metu Europoje buvo nedaug. Deja, pradėtą darbą nutraukė II pasaulinis karas.
1946 m. grįžęs Krokuvon, W.Zajączkowskis to paties prof. T. Kowalskio globojamas pradėjo dirbti Lenkijos Mokslų akademijoje ir įsitraukė į prof. T.Kowalskio drauge su prof. S.Šapšalu sumanyto karaimų kalbos žodyno rengimą. Lygiagrečiai jis toliau nagrinėjo gagaūzų istoriją bei kalbą ir 1949 m. išleido monografiją „Tiurkai gagaūzai –istorija, kalba, etnografija“, už kurią jam buvo suteiktas daktaro laipsnis. Nuo 1949 m. iki pat mirties 1982m. W.Zajączkowskis dirbo Krokuvos universiteto Rytų filologijos katedroje įvairiose pareigose – nuo asistento iki profesoriaus. Nuo 1973 m. jis taip pat buvo Jogailos universiteto Rytų filologijos instituto tiurkologijos skyriaus vedėjas.
Be akademinės veiklos, W.Zajączkowskis aktyviai dirbo visuomeninį darbą, dažniausiai tiesiogiai susijusį su jo profesiniais interesais. Nuo 1980 m. jis buvo Lenkijos Orientalistų draugijos vicepirmininku ir Krokuvos skyriaus 1979m. susikūrusios Lenkijos-Turkijos draugijos pirmininku, Krokuvoje leidžiamo mokslinio žurnalo „Folia Orientalia“ redakcinės kolegijos nariu bei tokių tarptautinių organizacijų kaip Societas Uralo-Altaica (Uralo-Altajaus draugija) ir Orientalistų draugijos Stambule nariu. Aktyvi mokslinė veikla atsispindėjo ir prof. W.Zajączkowskio pranešimuose, skaitytuose įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose kongresuose ir konferencijose Maskvoje, Paryžiuje, Sofijoje, Bukarešte, Stambule, Varšuvoje, Krokuvoje ir kitur.
W.Zajączkowskis su tėvais
Savo moksliniuose darbuose profesorius visada stengdavosi pateikti originalios ir autentiškos medžiagos analizę. Tuo tikslu dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Bulgarijoje, Vengrijoje, buvusioje Jugoslavijoje, Azerbaidžane. Tų regioninių tyrimų pagrindu jis parašė daug straipsnių ir dvi monografijas.
Jo spausdintų darbų sąraše yra per 180 pozicijų, kurias plačiai aptarė straipsnyje, parašytame profesoriaus W.Zajączkowskis 65-ųjų gimimo metinių proga žurnale „Ural-Altaische Jahrbücher“ (Uralo-Altajaus metraštis), kitas žinomas Lenkijos tiurkologas, taip pat Trakų karaimas – A.Dubinskis (1924-2002). Pradėjęs mokslinį darbą nuo gagaūzų istorijos, kalbos ir kultūros tyrimų, prof. tą temą tęsė ir toliau, ypač domėdamasis tiurkų tautų folkloru ir etnografija. 1966m. jis išleido monografiją „Bulgarijos gagaūzų folkloras ir kalba“, o 1975m. – „Rumuniškosios Dobrudžos totorių kalba ir folkloras“. Daug rašė ir apie karaimų liaudies tradicijas. Kaip pažymi dr. A.Dubinskis, prof. W.Zajączkowskis puikiai išmanė tiurkų tautų folklorą ir etnografiją. Greta aukščiau minėtos gagaūzų folkloro studijos paminėtini ir straipsniai apie karaimų patarles, priežodžius, legendas, sapnininką, Krymo totorių patarles, Bulgarijos turkų liaudies dainas ir kt. (Žr. A.Dubinski. W.Zajączkowski .IN MEMORIAM, -Przegląd Orientalistyczny,1983 Nr.1-4).
Be abejo, karaimika jo moksliniuose tyrimuose užėmė ypatingą vietą. Dar studijų metais tyręs arabų ir persų kalbų skolinius karaimų kalboje, vėliau paskelbė darbą apie lietuviškus, (1948), mongoliškus skolinius (1960). 1966 m. pasirodė jo karaimų ir čuvašų kalbų leksikos analogijų studija, kuri ypač reikšminga, nes čuvašų kalba artima Volgos bulgarų kalbai ir siejama su chazarais. Be to, prof. W.Zajączkowskis svariai prisidėjo ruošiant „Karaimų-rusų lenkų žodyną“, pasirodžiusį Maskvoje 1974 m. Kaip vienas iš žodyno sudarytojų, jis rinko įvairių tekstų pavyzdžius, iliustruojančius atskirus žodžius ir frazeologiją. Būdamas ir tiurkologas lingvistas, ir istorikas, prof. W.Zajączkowskis yra paskelbęs daug biografinių straipsnių apie Lenkijos tiurkologus, sudaręs Lenkijos orientalistų darbų bibliografiją (1957), individualią prof. S.Šapšalo, prof. T.Kowalskio, prof. T. Lewickio bibliografijas, parašęs per 70 recenzijų ir anotacijų apie Lenkijos ir kitų šalių orientalistų publikacijas, konferencijas, paruošęs spaudai žurnale „Przegląd Orientalistychny“ Trakų karaimo Michailo Tinfovičiaus eilėraščius karaimų kalba. Ši publikacija pasirodė jau po prof. W.Zajączkowskis mirties, kuri užklupo jį, deja, labai netikėtai, išplėšdama žymų žmogų tiek iš mokslinio pasaulio, tiek iš negausios karaimų bendruomenės.
(Parengta remiantis dr. A.Dubinskio straipsniu ,,In memoriam“ žurnale ,,Przegląd Orientalistyczny“, 1983 Nr.1-4).
Dr. Halina KOBECKAITĖ
Z. Dubinskajos ir Firkavičienės
asmeninio archyvo nuotr.
