Artėja gražiausios metų šventės. Kiekvienais metais aktyviai išnaudojame šį laiką, kadangi prisimename tradicijas, darome kūrybinius darbelius, įnirtingai puošiame namus, susitinkame su draugais.
Manau, ne kiekvienas žino, kad pirmosios eglutės pradėtos puošti tik 1500 m. Martyno Liuterio, protestantų reformacijos pradininko, iniciatyva. Istorijos šaltiniuose teigiama, kad M. Liuteris, vaikščiodamas miške ir pamatęs ant eglutes sniegą, be galo susižavėjo ir atnešęs per Kalėdas namo padabino ją žvakėmis. Yra ir kita istorija, kuri pasakoja, kad kaimyninėje šalyje – Latvijoje pradėtos puošti pirmosios eglutės popierinėmis gėlėmis per Naujuosius Metus. Taip po visą pasaulį išpopuliarėjo eglučių papuošimas, nors iš pradžių jos buvo puoštos žvakėmis. Tiesa, netrukus suprasta, kad ugnis ir medis nėra geriausias derinys bei pradėta puošti viskuo, kas yra miške: gylės, kaštonai, kankorėžiai ir t. t. Ir tik nuo XVIII a. kalėdinės eglutės pradėtos puošti stikliniais žaisliukais, girliandomis.
Senųjų Trakų bibliotekoje visa savaitė buvo kupina įspūdžių. Pirmieji jos svečiai Kęstučio progimnazijos priešmokyklinukai su auklėtojomis Simona ir Nijole atkeliavo per pusnis, kad galėtų dalyvauti kalėdinių žaisliukų edukacijoje. Vaikams buvo perskaityta rašytojos Benji Davies knyga „Snaigė“, kuri pasakoja apie Snaigutę, norinčią atrasti savo gyvenimo prasmę, o ne tiesiog nusileisti ant žemės. Talžoma vėjo ji nepasidavė ir netikėtai pamatė mergaitę, vardu Nelė, kuri labai ieškojo žvaigždutės, kuria galėtų papuošti savo eglę. Taip Snaigė nusileido ant eglutės ir atrado savo laimę – papuošti medį ir pradžiuginti mergaitę. Na, o mes bibliotekoje kūrėme savo angeliukus. Iš pradžių juos turėjome sudėti, pritvirtinti, o tuomet dekoruoti. Taip be galo gražūs angelai nusileis ant kiekvieno vaikučio eglutės namuose ir saugos tyriausias svajones, ypač gerų vaikų.
Gruodžio 12-osios rytą į biblioteką sugužėjo Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinės mokyklos priešmokyklinukų būrys su auklėtojomis Halina ir Leonarda. Vaikai klausėsi trumpos pasakos apie Kalėdų Senelį ir sužinojo, kaip jis pakuoja dovanas, kokie yra vaikų norai ir kaip būti geram, kad gautum dovanų. Mažieji pasakojo, kaip svarbu padėti artimiesiems ir, žinoma, atskleidė, kad visus metus jie buvo geri ir jau spėjo nusiųsti laiškus Kalėdų Seneliui. Tikiu, kad visos svajonės bus išpildytos, nes mažieji kruopščiai ir susikaupę dirbo gamindami atvirukus „piešdami“ smėliu brangiausiems žmonėms. Darbeliai gavosi nuostabūs – ryškūs, kurti su meile ir pagarba, tetrūksta teksto, bet, manau, ir be jo vaikų kūryba sušildys artimųjų širdis.
Na, ir gruodžio 13 d. susitikome su Kęstučio progimnazijos 3 klasės mokiniais ir jų mokytoja Rita – vyko piešimas ant šilko – natūralus pluošto, išgaunamo iš šilkverpių kokonų. Tai yra tauriausia tekstilės žaliava. Šilkinis audinys yra lengvas, minkštas, vasarą jis vėsina, žiemą – šildo. Šilko tekstilė visuomet buvo ypač vertinama dizainerių, stilingų žmonių bei siuvėjų. Piešti ant šilko pasirinkome kalėdinius piešinius, galbūt tai bus dovana savo artimiesiems arba sau. Vaikai apvedžiojo juoda, balta spalva kontūrus, o vėliau spalvino tekstiliniais dažais.
Iki Kalėdų liko visai nedaug… Dėkojame visiems dalyvavusiems už šilumą, skleidžiamą kalėdinę nuotaiką, gerumą, darbštumą, šypsenas. Linkiu, kad Jūsų kūrybiškumas niekur neišblėstų, o tik ar labiau skleistųsi. Lai Jūsų namuose karaliauja tikėjimas, viltis ir meilė. Gražaus švenčių laukimo.
Agnieška Uscilienė,
Trakų viešosios bibliotekos
Senųjų Trakų padalinio vyr. bibliotekininkė
