Iš kairės: Raimundas Pilipavičius su anūke Austėja, Veronika Pilipavičienė ir Kazys Venckus po parodos atidarymo

Parodos fragmentas

Artėjant Aukštadvario vidurinės mokyklos 100 – mečiui (švęsime 2018 metais) verta prisiminti dešimtis joje dirbusių mokytojų ir šimtus ją baigusių mokinių. O dirbo ir dirba čia tikrai darbštūs ir pareigingi, mylintys savo darbą mokytojai. Tokie buvo Leokadija ir Pranas Pilipavičiai, kurie nuoširdžiam darbui su mokiniais šioje mokykloje atidavė 29 gražiausius savo gyvenimo metus. Abu mokytojai gimė tais pačiais 1914 metais ir šiemet jų giminės ir aukštadvariečiai minėjo jų gimimo 100 – ąsias metines. Šiai sukakčiai pažymėti Aukštadvario vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje veikė mokytojų L. ir P. Pilipavičių asmeninių daiktų, nuotraukų, laikraščių straipsnių ir dokumentų paroda. Gegužės 27 dieną į parodos atidarymą – susitikimą su Leokadijos ir Prano sūnumi Raimundu Pilipavičiumi ir marčia Veronika Pilipavičiene atvyko Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, buvę mokyklos mokytojai ir mokiniai, miestelio gyventojai, mokyklos bendruomenė. Šventę pradėjo Aukštadvario vidurinės mokyklos direktorius Arūnas Valančiauskas. Parodą pristatė muziejaus vadovas mokytojas Kazys Venckus. Veronika Pilipavičienė supažindino su Leokadijos ir Prano Pilipavičių prasmingo gyvenimo etapais, išskirdama mokytojų darbštumą, nuoširdų bendravimą su mokiniais ir aplinkiniais. Mielai apie buvusius kolegas kalbėjo kartu dirbę mokytojai Vlada Zabarauskienė, Algirdas Almantas, Regina Monkevičienė. Kalbėdama Aukštadvario seniūnė pabrėžė, kaip yra svarbu išsaugoti buvusių mokytojų atminimą. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Audronė Varankevičienė papasakojo nutikimą, kaip jos šeima, prieš 30 metų atvykusi į Aukštadvarį, miestelyje sutiko pagyvenusį vyrą su meškere ant peties. Prasilenkdamas jis pasisveikino ir žemai nukėlė kepurę. Tas vyras buvo Pranas  Pilipavičius. Kiti kalbėję aukštadvariečiai taip pat pastebėjo, kad sveikinantis žemai nukelti kepurę buvo išskirtinis mokytojo bruožas.
Apžiūrėjus parodoje eksponuojamus dokumentus ir nuotraukas, galima pamatyti mokytojų Pilipavičių viso prasmingo gyvenimo raidą. Muziejaus lankytojai grožėjosi mokytojos Leokadijos rankdarbiais: mezginiais ir siuviniais, mokytojo Prano paties padarytomis meškerėmis ir meškeriotojo dėže ir kitais jų artimųjų išsaugotais asmeniniais daiktais.
Pranas Pilipavičius gimė Amerikoje Bostone ir 1914 metais su mama grįžo į Aukštadvarį. Čia mokėsi pradžios mokykloje, vėliau baigė Aukštadvario vidurinę  mokyklą. 1935 – 1936 metais tarnavo Lietuvos kariuomenės D. L. K. Algirdo II – ame pulke. 1937 metais baigė Lietuvos respublikos KAM daktaro Basanavičiaus Karo ligoninės Sanitarijos puskarininkių mokyklą ir įgijo Sanitarijos jaunesniojo puskarininkio laipsnį. 1941 metais baigė Panevėžio mokytojų kursus, vėliau Vilniaus universitete studijavo teisę. 1945 metų pradžioje pradėjo mokytojo kelią Žąslių progimnazijoje, kur susipažino su jauna mokytoja Leokadija Drumstaite, gimusia tuose pačiuose Žąsliuose. Leokadija čia baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Kaišiadorių ir Širvintų progimnazijose, Ukmergės gimnazijoje. 1939 metais Klaipėdos pedagoginiame institute įgijo mokytojos profesiją ir paskirta dirbti į Kretingos rajoną Pažvelsio pradinę mokyklą, o nuo 1941 metų perkelta dirbti mokytoja į gimtuosius Žąslius. Leokadija ir Pranas čia 1945 metais sukuria šeimą, nuo rugsėjo pirmos dienos perkeliami dirbti į Aukštadvario gimnaziją, kurioje abu mokytojavo iki 1974 metų.
Mokytojai gyveno arti mokyklos, todėl jų namų kiemas visuomet buvo pilnas mokinių, nes dauguma jų iš kaimų į mokyklą atvažiuodavo dviračiais ir čia palikdavo. Prie namų visuomet žydėjo daugybė įvairiausių gėlių. Leokadija mokykloje dėstė gamtos mokslus, geografiją, mokė pradinukus. Pranas buvo fizinio auklėjimo, pradinių klasių mokytojas. Aukštadvario gyventojai prisimena, kaip mokytojo vadovaujami mokiniai rytais mankštindavosi – žygiuodavo dainuodami į kitą miestelio galą ir atgal. Miestelėnai juokavo, kad jiems ir laikrodžio nereikėjo, žinojo, kada mokiniai marširuoja. Visą gyvenimą Pranas Pilipavičius buvo gimtojo Aukštadvario patriotas, labai mylėjo gamtą, rūpinosi paukščiais ir žvėreliais, mėgo žvejoti. Apylinkių gamtos grožį, aplinkinių džiaugsmus ir rūpesčius  aprašė straipsniuose laikraščiuose „Tiesa“, „Valstiečių laikraštis“, „Mūsų gamta“, „Spartuolis“. Apie tai byloja laikraščių redakcijų padėkos mokytojui.
Aukštadvario gyventojai, buvę mokiniai prisimena Leokadiją ir Praną Pilipavičius, kaip pareigingus, nuoširdžius, darbščius, savo darbą mėgusius ir savo mokinius mylėjusius mokytojus. Dėkoju Raimundo Pilipavičiaus šeimai, išsaugojusiai daugybę tėvelių nuotraukų ir dokumentų, kuriuos muziejaus lankytojai galėjo pamatyti parodoje.

Kazys VENCKUS,
Aukštadvario vidurinės mokyklos
kraštotyros muziejaus vadovas