pixabay nuotr.
Siekdama nustatyti, ar maitinimo organizavimas rajono ugdymo įstaigose atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, bei įvertinti, ar maitinimo kokybė tenkina ugdytinių ir jų tėvų poreikius, Trakų rajono savivaldybė inicijavo tyrimą. Jos užsakymu licencijuota asmens sveikatos priežiūros įstaiga birželį atliko Trakų rajono ugdymo įstaigų maitinimo kokybės analizę.
Maitinimas ugdymo įstaigose – įvairovė ir laisvė rinktis
Tyrimo pirmojo etapo metu buvo vertinta dešimties rajono ugdymo įstaigų valgiaraščių atitiktis reikalavimams ir galiojantiems teisės aktams.
Valgiaraščiai nagrinėti, išskiriant skirtingas ugdytinių amžiaus grupes ir atsižvelgiant į šiuos aspektus: pusryčių, pietų, vakarienės ir bendras dienos kalorijų, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis, pieno ir pieno produktų, daržovių, ankštinių augalų, vaisių, augalinio maisto, raudonos ir baltos mėsos, žuvies, makaronų, virtų bulvių patiekalų, virtų ar keptų bulvių tiekimo dažnumas, kiekis, raciono įvairovė, maisto subalansuotumas.
Remiantis atliktu tyrimu, Trakų gimnazijos sudarytas valgiaraštis visiškai atitinka vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbu ne vien tinkamas valgiaraščio sudarymas, bet ir aiškus jo pateikimas – valgiaraštyje nurodant skirtingas amžiaus grupes, maistinę, energinę vertę, bei sklaida – viešinimas švietimo įstaigos internetinėje svetainėje, kad su juo galėtų susipažinti visa įstaigos bendruomenė.
Siekiant paįvairinti maitinimosi racioną, siūloma atsižvelgti į sezoniškumą ir į valgiaraščius įtraukti daugiau sezoninių produktų ar patiekalų. Mokiniams turėtų būti suteikta laisvė pasirinkti, integruojant įstaigose „švediško stalo“ principą, atsižvelgiant į vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą.
Sklandus maitinimo organizavimas – visos švietimo bendruomenės užduotis
Antruoju tyrimo etapu su ugdymo įstaigomis buvo pasidalyta keturiomis anketomis ir apklausti mokiniai, ikimokyklinukų ir mokinių tėvai (globėjai) dėl jų ugdymo įstaigoje patiekiamo maisto kokybės, o ugdymo įstaigų administracijų klausta dėl maitinimo organizavimo. Beje, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų (globėjų) teirautasi ir apie ugdymo įstaigos maitinimo aplinką.
2022–2023 m. m. tiriamąsias įstaigas lankė 2 377 ugdytiniai. Buvo gauti 384 mokinių, 258 tėvų (globėjų), kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ir 350 tėvų (globėjų), kurių vaikai lanko mokyklas, atsakymai.
Pagal įstaigų administracijų pateiktus duomenis 84,6 proc. šių įstaigų mokinių ar auklėtinių nėra alergiški ir neturi kitų specialaus maitinimo poreikių, o visi jose dirbantys dietistai turi licencijas. Siekiama, kad visose rajono ugdymo įstaigose būtų sudaryti pritaikyto maitinimo valgiaraščiai alergiškiems ar kitų specialių maitinimo poreikių turintiems vaikams.
Kad puikiai vertina mokyklos valgyklą, atsakė ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių mokinių ir trečdalis tėvų (globėjų). Didžioji dalis mokinių rekomenduotų savo mokyklos valgyklos maistą draugams, kurie nesimoko toje pačioje mokykloje, tačiau užtikrintai galėtų rekomenduoti tik 20,1 proc. mokinių.
Pagal skonį ir išvaizdą mokiniai geriausiai vertina valgyklose įsigyjamus mėsos patiekalus ir desertus. Jie dažniausiai renkasi mėsos, o rečiausiai – žuvies, pieno produktų patiekalus, sriubas. Trys dėl skonio savybių labiausiai patinkančios mokinių pažymėtos patiekalų grupės – vištienos, bulviniai, miltiniai patiekalai. Labiausiai nepatinkantys – žuvies, kruopų, kruopų dribsnių, jautienos patiekalai. Beveik pusė apklaustų mokinių tėvų ar globėjų (42,6 proc.) pažymėjo, kad jie turėjo galimybę susipažinti su savo vaikų lankomos ugdymo įstaigos valgiaraščiais, trečdalis teigė, kad tokios galimybės neturėjo.
Remiantis tėvų (globėjų) apklausos rezultatais, nustatyta, kad 73,4 proc. mokinių valgo ugdymo įstaigos valgykloje. Nors 64,9 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad jiems neteko iš vaikų girdėti nusiskundimų dėl netinkamos higienos ar maisto kokybės, buvo paminėta keletas dalykų, į kuriuos vertėtų atsižvelgti organizuojant maitinimą. Tai – ilgesnės valgymui skiriamos pertraukos tarp pamokų, sveikatai palankesnis, estetiškai ir didesnėmis porcijomis patiekiamas, šiltas maistas, malonus aptarnavimas, maisto kokybė, maisto, indų, įrankių, asmens ir aplinkos higiena, galimybė sumokėti banko kortele.
Trakų rajono savivaldybė primena, kad šių metų balandį prasidėjo Europos socialinio fondo agentūros vykdomas projektas „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“, kuriame dalyvauja ir penkios Trakų rajono gimnazijos – Trakų Vytauto Didžiojo, Lentvario Motiejaus Šimelionio, „Versmės“, Henriko Senkevičiaus ir Rūdiškių. Šiuo projektu siekiama formuoti ir ugdyti praktinį būsimų mokesčių mokėtojų finansinį ir skaitmeninį raštingumą bei sąmoningumą, paskatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigose diegiant ir atnaujinant tam pritaikytą infrastruktūrą.
Įprastai mokiniai valgyklose nusiperka maistą per 6–10 min., tik 9,1 proc. iš jų nurodė, kad tenka laukti eilėje ilgiau nei 15 min. Didžioji dalis mokinių nesineša maisto į ugdymo įstaigą. Paklausus, ar jie gali pasišildyti savo maistą ugdymo įstaigoje, daugiau nei pusė atsakė, kad tokios galimybės nėra. Didžioji dalis tėvų ar globėjų (60,3 proc.) atsakė, kad jų vaikams yra suteikta galimybė atsigerti nemokamai geriamojo vandens ugdymo įstaigoje, likusieji sakė, kad nežino arba šios galimybės nėra.
Dauguma lopšelių-darželių auklėtinių tėvų (globėjų) savo atžalų maitinimosi aplinką vertina puikiai arba gerai, jiems neteko girdėti ir nusiskundimų dėl netinkamos higienos, maisto kokybės, valgymui skiriamo laiko ar jo metu teikiamos darbuotojų pagalbos. Net 93,7 proc. teigė, kad jų vaikai nėra alergiški. Vis dėlto pasitaikė atvejų, kai nebuvo suteikta galimybė maitintis pagal pritaikyto maitinimo valgiaraštį. 79,1 proc. apklaustųjų atsakė, kad vaikams yra sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens ugdymo įstaigoje, likusi dalis sakė, kad nežino, ar tokia galimybė yra, 3,5 proc. – kad galimybės nėra.
Tėvai (globėjai) nurodė didesnės maisto įvairovės, sveikatai palankesnio maisto, didesnį vaisių, daržovių (ypač šviežių, pvz., daržovių lazdelių), uogų, užkandžių, kad bėgant dienai vaikai galėtų prieiti ir pasiimti sveikatai palankų užkandį, estetiškiau atrodančių patiekalų, žaismingesnio patiekimo, sveikos mitybos edukacijų poreikį.
Ugdymo įstaigose – sąlygos formuoti sveikos mitybos įpročius
Remiantis valgiaraščių vertinimo ataskaitomis buvo pasirinktos ir birželio 19 d. aplankytos keturios rajono švietimo įstaigos. Vizito metu buvo pildomas klausimynas, sudarytas remiantis Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos viešojo maitinimo įstaigų patikrinimo aktu, geros higienos praktikos taisyklėmis ir vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu.
Analizėje pateiktas išvadas bei rekomendacijas įstaigų paprašyta įgyvendinti iki rugpjūčio 15 d. ir nuolatos jų laikytis. Taip pat paprašyta supažindinti minėtų įstaigų Tarybos narius su analizės rezultatais ir veiksmais, kurių imtasi rekomendacijoms įgyvendinti. Tarybos posėdžio protokolas turėtų būti pateiktas Trakų rajono savivaldybės gydytojui dar iki šių metų rugsėjo 1 d.
Svarbu prisiminti, kad mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso vaikų sveikata, emocinė būsena ir mokymosi pasiekimai. Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. inicijuota reforma suteikia puikią galimybę ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose užtikrinti subalansuotą, visavertį maitinimą, tačiau iki šiol rajone tai vyko gana lėtai. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas yra atnaujinamas kasmet, todėl tai gera proga atnaujinti, papildyti ir valgiaraščius pagal naujausius reikalavimus, gerinant vaikų mitybą ir maitinimosi įpročius.
Trakų rajono savivaldybės informacija
