Trakų viešojoje bibliotekoje lankėsi dvi dzūkės archeologė-muziejininkė, kraštietė iš Vilniaus dr. Rasa Gliebutė ir dabar jau gyvenanti mūsų krašte dzūkė Živilė Barkauskaitė
Šiemet sukanka 770 metų nuo pirmojo Dainavos vardo paminėjimo. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Dainavos žemė pirmą kartą buvo paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo akte, rašytame Livonijos ordinui. Su Dainavos žeme siejamas ir dabartinis Dzūkijos etnografinis regionas, jo dvigubas pavadinimas „Dzūkija (Dainava)“ yra įtvirtintas teisiškai. LR Seimas 2023-uosius paskelbė Dzūkijos (Dainavos) metais.
Trakų kraštas priskiriamas Dzūkijos etnografiniam regionui, tad nusprendėme pakeliauti po jį ir pabendrauti su žmonėmis, dzūkais, sužinoti daugiau apie šį kraštą, tradicijas, išgirsti dzūkišką šnektą.
Pirmojo pasivaikščiojimo metu susitikome su dviem dzūkėmis – archeologe-muziejininke, kraštiete iš Vilniaus dr. Rasa Gliebute ir dabar jau gyvenančia mūsų krašte dzūke Živile Barkauskaite.
Abi jos dirba muziejuose: Rasa yra Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyriausioji archeologė, o Živilė – Trakų istorijos muziejuje.
Savo pasakojimus viešnios pradėjo nuo dzūkiškos tarmės ir pasisveikinimo, pokalbio apie sveikatą. Nuo pat pirmos akimirkos skambėjo dzūkiška šnekta. Dviejų dzūkių pokalbis tarsi nukėlė visus susirinkusius į Dzūkijos kaimus.
Živilė pasakojo apie savo kraštą, giminę, artimuosius, jų gyvenimą, taip, kaip pas juos buvo įprasta. Rasa pasidalino savo krašto ypatumais. Nors žemė nederlinga, vieni pieskų kalnukai, bet tokia brangi ir sava. Viena kitą papildydamos porino apie medžius ir žmones, apie pirkeles ir gonkas, kuo panašios ir kuo skyrėsi. Klausytojai dar išgirdo ir apie skaudžius tremties laikus, partizanus, kokius darbus teko vaikystėje dirbti, nors labiau norėjosi šiene nusnausti. Skanus buvo maistas – duona pečiuje kepta, bulvės su lūpynom, lapienė-ubagienė, zacyrka vakarienei.
Žinoma, išgirsta ir apie audimą, juk ilgais žiemos vakarais pirkiose moterys ausdavo. Živilė į renginį atsinešė savo močiutės austus divonus ir abrusus. Rasa parodė suvertus akmenukus ir papasakojo, kaip jos senelis rinko akmenukus su skylėmis ir verdavo ant virvutės kaip karolius. Taip pat susirinkusiesiems parodė koralo karoliukus iš močiutės lobyno, kantičką, senelio knygelę su Vyčio spaudu. Prisiminė viešnios ir linksmus atsiminimus, išdaigas bei pasakojimus apie ugneles, posakius. Visko išpasakoti neįmanoma.
Turtinga ir graži ta dzūkų žemė, įdomi savo žmonėmis, pasakojimais, legendomis ir tradicijomis.
Dėkojame dr. Rasai Gliebutei ir Živilei Barkauskaitei už šiltą, jautrų ir atvirą pasakojimą.
Lauksime kitų pasivaikščiojimų po Dzūkijos kraštą.
Irena Jocienė,
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
