Kovo 8-osios performansas Vilniuje akcentavo moterų solidarumą kasdienoje, kovoje už moterų teises, o taip pat ir kare. Moterys patiria skriaudas ir vargus visame pasaulyje ir per tą bendrą patirtį (apsikeisdamos drabužiais) mes galime viena kitai padėti ir atjausti. Performansu „Tarptautinės Moterų Solidarumo dienos žinia” buvo siekiama atkreipti dėmesį į gausybę su lytimi susijusių problemų, dar paūmėjusių pandemijos ir karo metais. Dalyvės persirengė viena kitos drabužiais, kas simbolizuoja įkūnytas moterų patirtis. Šiuo performatyviu veiksmu raginama būti dėmesingoms viena kitai, atviroms, susitapatinti bei solidarizuotis, siekiant reikalingų pokyčių.
Performansą Kudirkos aikštėje Vilniuje organizavo lietuvės kasmet rengiančios performansus ir eitynes per Kovo 8. Į šį renginį buvo kviečiamos moterys iš Lietuvos ir kitų šalių. Jis nebuvo apie „tautų draugystę“, o apie moterų solidarumą. Nudžiugino gausi reakcija ir prie akcijos prisijungė moterys iš Baltarusijos, Nyderlandų, Čekijos. Performanse dalyvavo feministės iš skirtingų organizacijų, kurių visos be išimties teikia įvairią pagalbą Ukrainos moterims. Aktyviai buvo kviečiamos ir ukrainietės. Socialiniuose tinkluose skleidžiama netiesa, kad ukrainietės atsisakė dalyvauti dėl to, kad performanse bus ir rusių. Tai yra visiška netiesa, nes atsisakydamos jos dar nežinojo apie jokias kitas dalyves kaip ir mes — kviesdamos. Konkrečiai kviestos ukrainietės nepanoro dalyvauti visų pirma dėl to, kad nejautė galinčios tapatintis su Kovo 8-ąja, kad nėra emociškai pasiruošusios eiti į viešas akcijas. Kita vertus, Ukrainoje esančios NVO išreiškė palaikymą šios dienos tradicijai (žr. Соціальний рух). Kviestos ukrainietės neatėjo, bet ir jokių pretenzijų neišsakė.
Suprantame, kad Ukrainoje vykstant karui net negalime suprasti Ukrainos moterų skausmo ir tragedijos gylio. Tą pabrėžėme ir vakar. Moterų solidarumo klausimas dar aštresnis karo akivaizdoje, o praeitų metų Kovo 8-oji visa buvo skirta ukrainiečių moterų palaikymui.
Kudirkos aikštės Performanso Manifeste pasakyta:
Solidarizuojamės
su ukrainietėmis, kurios nuo sprogimų turi slėptis rūsiuose;
su baltarusėmis, kurios kovoja prieš režimą;
su iranietėmis, kurios nori spręsti pačios;
su kitų šalių moterimis kovojančiomis prieš toksišką sistemą.
Apsidžiaugėme, kai prie mūsų prisijungė ir garsiosios PUSSY RIOT lyderės, jau daugiau kaip dešimt metų pankroko pasirodymais kovojančios prieš fašistinį (jų pačių žodžiais ) Putino režimą. Šių merginų, pratampytų po rusiškus kalėjimus, visame pasaulyje keliavusių su raginimais sankcionuoti Putino režimą, ryžtas ir stiprybė yra mums visoms įkvėpimas. Turėtumėm didžiuotis, kad jos prieglobsčio ieškojo ne kur kitur, o Lietuvoje, kur tikėjosi būti suprastos geriausiai. Ar tampame šalimi, kur visus žmones šluojame viena šluota, paisydami tik jų etniškumo, o ne pažiūrų ir veiklos?
Esame įpratusios kovoti su patriarchaliniais stereotipais apie jau „pasiektas lygias moterų ir vyrų teises“, apie klaidingus teiginius, kad Kovo 8-oji yra „sovietinė šventė“. Nudžiugino, kad šiemet pamatėme slinktį visuomenėje į pažangesnę pusę. O netikėtai primestus kaltinimus, kad savo performansu norėjome pažeminti ar įskaudinti ukrainietes ir išaukštinti ruses, laikome niekiniais, sąmoninga provokacija ir siekiu sumenkinti moterų solidarumo siekius.
Į socialiniuose tinkluose platinamus kaltinimus atsakome paprastai: mes, Lietuvos moterys kovojome ir kovosime prieš toksišką patriarchalizmą ir jo gimdomas bet kokias fašizmo apraiškas ir palaikysime bei solidarizuosimės su visomis pasaulio moterimis, kurios prie tos kovos prisijungia.
Bendruomenės „Reprodukcinis streikas“ pranešimas spaudai
https://www.facebook.com/reprodukcinistreikas/
