Vilniaus knygų mugė. Aušros Virvičienės nuotr.
Iki labiausiai laukiamo Lietuvos literatūros ir kultūros renginio – tarptautinės Vilniaus knygų mugės liko vos mažiau nei mėnuo. Vasario 23 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėsianti knygų šventė kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių lankytojų, kurie ateina ne tik pasidomėti knygų naujienomis, bet ir sutikti autorius bei dalyvauti knygų pristatymuose. Pokalbiai ir diskusijos apie knygas ir svarbiausias visuomenės, istorijos, kultūros gyvenimo temas yra tapę neatsiejama tarptautinės Vilniaus knygų mugės dalimi.
Šiais metais autorių ir skaitytojų susitikimai vyks tradicinėse vietose – Rašytojų kampe, 15min forume „Diskusijų klubas“, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos salėje. Trumpuosiuose „Šortų pokalbiuose“ aštresniu, netikėtu kampu bus aptartos naujos knygos. Autorių ir skaitytojų susitikimams, knygų pristatymas ir diskusijoms Vilniaus knygų mugėje vadovauja pokalbių moderatoriai – literatūros kritikai, žurnalistai, istorikai, rašytojai. Be kai kurių pavardžių knygų mugė, knygų pristatymai ir diskusijos tiesiog neįsivaizduojami.
Diskusijos sėkmė – erudicija, humoro jausmas ir mokėjimas pasakoti istorijas
Žurnalistas, knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas Vilniaus knygų mugėje lankydavosi dar tada, kai knygos nebuvo tapę jo darbo dalimi. Gerai pagalvojęs, jis prisimintų vos keletą metų, kai, išvykęs į užsienį, mugę praleido. „Per tą laiką keitėsi ir mugė, ir mano tikslai – jei per pirmąsias muges ieškodavai knygų su nuolaidomis, tai vėliau kur kas svarbiau tapo dalyvauti susitikimuose su rašytojais ir knygų pristatymuose. Galiausiai mugė, man, žurnalistui ir diskusijų, pristatymų moderatoriui, virto keturių dienų darbo maratonu.
Šiais metais A. Ožalas nemažą dalį laiko praleis specialioje 15min forumo erdvėje, kur vyks trumpoji „Šortų pokalbių“ programa. Iš visų susitikimų su rašytojais Audrius labiausiai laukia pokalbio su ukrainiečių rašytoja Oksana Zabuzhko. „Esu tikras, kad įdomus bus ir pokalbis apie Czeslawą Miloszą – neseniai išleista jo knyga „Pradedant nuo mano gatvių“. Ir ką geriau kalbinti apie Cz. Miloszą, jei ne Tomą Venclovą, prie kurio per mūsų pokalbį prisijungs ir poetas, literatūrologas bei vertėjas Mindaugas Kvietkauskas“, – mugės renginius apžvelgia žurnalistas.
Praėjusi Vilniaus knygų mugė, pasak jo, matyt, dar ilgai išliks visų mugės dalyvių atmintyje. Audrius prisimena, kaip buvo sunku kalbėti apie knygas, kai visos mintys krypo į karą Ukrainoje. „Tačiau net ir tokiomis akimirkomis būna rašytojų, kurie sugeba praskaidrinti nuotaiką savo puikiu humoru, – tada, kai šypsotis nelabai norisi. Toks praėjusiais metais buvo islandų rašytojas Hallgrimuras Helgasonas“, – prisimena pristatymo su literatūros pasaulio įžymybe moderatorius ir priduria, kad visada įdomu kalbinti gerą humoro jausmą turinčius rašytojus.
Vis dėlto A. Ožalui atrodo, kad populiariausi lietuvių autoriai pritraukia netgi didesnes auditorijas nei užsienio žvaigždės. „Kristina Sabaliauskaitė ar Sigitas Parulskis iškart garantuoja pilną salę, – šypsosi ir po akimirkos prisimena susitikimą su žinomu prancūzų rašytoju, „Meilė trunka trejus metus“ autoriumi Fredericu Beigebederiu ar „Šilką“ parašiusiu Alessandru Baricco, kai žmonės buvo nusėdę visus pakampius. Kad ir kaip keista būtų, kai kurios itin populiarios autorės, rašančios meilės romanus arba populiariausių sąrašuose esantys kriminalinių romanų autoriai pilnų salių nesulaukia. „Gal kai kurių autorių knygas skaitytojai mielai skaito, tačiau jiems ne taip jau įdomu, ką tie rašytojai gali papasakoti gyvai?“ – svarsto diskusijų moderatorius.
Jis įsitikinęs, kad kiekvienai diskusijai gyvybės suteikia skirtingos dalyvių nuomonės, idėjų dvikova ar trikova, leidžianti į temą ar problemą pažvelgti skirtingu žvilgsniu, praplėsti suvokimo ir savo tiesos ribas. Erudicija, humoro jausmas ir mokėjimas pasakoti istorijas yra stipriosios diskusijų dalyvių pusės.
Vilniaus knygų mugė. Aušros Virvičienės nuotr.
Kiekvienam pokalbiui žurnalistas nuoširdžiai ruošiasi – renka informaciją apie būsimą pašnekovą, ruošia skirtingas pokalbio temas ir klausimus, kurie galėtų prakalbinti ir mažiau kalbų knygų autorių. „Stengiuosi atrasti ryšį su pašnekovu, ieškoti klausimo, kuris galėtų pralaužti ledus. Kartais padeda trumpas pokalbis prieš renginį ar apsikeitimas elektroniniais laiškais, kuriuose kartu pagalvojame, apie ką būtų įdomu kalbėtis. Vieni rašytojai nori detalių klausimų iš anksto, kad galėtų pasiruošti, kitiems tai visiškai nebūtina, jie siūlo improvizuoti, kad ir mums patiems diskusijoje būtų įdomiau“, – apie savo darbo specifiką pasakoja A. Ožalas.
Literatūrologės formulė – 50 procentų struktūrai, 50 procentų laisvei
23-oji Vilniaus knygų mugė literatūrologei ir literatūros kritikei dr. Jūratei Čerškutei bus dvidešimtoji jos aplankyta ir tryliktoji, kurioje ji kviečiama dalyvauti. Šiais metais jai
didžiausias išbandymas ir, žinoma, garbė mugėje bus pristatyti Nobelio premijos laureatę Olgą Tokarczuk ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą jos magnum opus „Jokūbo knygos“, kurią iš lenkų kalbos išvertė Vyturys Jarutis. J. Čerškutė pakviesta moderuoti Lianos Ruokytės-Jonsson ir Gintaro Grajausko į lietuvių kalbą išverstą, leidyklos „Apostorfa“ išleistą švedų poeto Bruno K. Öijerio rinktinės „Sidabro juodumo“ pristatymą. „Daug metų laukiau Agnės Žagrakalytės kortelių romano „Triukšmaujantys katalikai“. Romaną išleido „Tyto alba“, o aš laukiu mugėje pokalbio apie jį. Moderuosiu dviejų leidyklos „Lapas“ naujų vertimų — Luigi Pirandello „Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių“ (iš italų kalbos vertė Goda Bulybenko) ir Georges Perec „Žmogus, kuris miega“ (iš prancūzų kalbos vertė Aušra Pokvietytė) pristatymus. Ir mažne tradiciškai kalbėsimės su iš Varšuvos atvyksiančiu dailininku Stasiu Eidrigevičiumi, šįkart apie jo eseistikos knygą „Meno klajūno eskizai“, kurią išleido leidykla „Apostrofa“, – apie artėjančius susitikimus Vilniaus knygų mugėje pasakoja literatūrologė.
Vilniaus knygų mugė. Aušros Virvičienės nuotr.
J. Čerškutė gerai prisimena Knygų mugės momentą, iš lankytojos pavertusį ją dalyve: „Kai tapau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorante, instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis pakvietė mane drauge su kolegomis iš Šiuolaikinės literatūros skyriaus Vilniaus knygų mugėje pristatyti 2009 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šiandien man praėjusių kalendorinių metų lietuvių literatūros aptarimas, dvyliktuko pristatymas ir kūrybiškiausios knygos paskelbimas mugės šeštadienį yra toks tradiciškai privalomas Vilniaus knygų mugės momentas“.
Literatūros kritikė neabejoja, kad geriausia diskusija apie knygas ir literatūrą įvyksta tada, kai susirenka gera pokalbininkų kompanija, kai sudėliojama gera išankstinė diskusijos dramaturgija, o jai prasidėjus, vyksta gera improvizacija. „Jeigu klaustumėte formulės, sakyčiau, kad geriausia diskusija yra tada kai 50 procentų laikomasi sutartos struktūros ir kai 50 procentų jai nepaklūstama“, – teigia literatūros renginių moderatorė.
Paprastai, jei knyga nepatinka, literatūrologė atsisako ją pristatyti. Pasakoja, kartą skaudžiai pasimokiusi, kai sutiko moderuoti pristatymą neperskaičiusi teksto, nes galutinio dar nebuvo. „Daugiau niekada taip nedarau“, – prisipažįsta.
Vilniaus knygų mugė. Aušros Virvičienės nuotr.
Kartais taip nutinka, kad puikūs rašytojai yra gana prasti kalbėtojai. „Klausiate, kaip sukuosi iš situacijos? Ogi sukimosi būdu, tokios situacijos stresinės, jas išgyvenus renginio eiga lieka keistoje migloje, dominuoja išgyvenimo pojūtis. Apskritai, vis dažniau pastebiu, kiek nedaug kūrėjų išties moka užtikrintai, įdomiai, konceptualiai ir pagaviai kalbėti apie savo kūrybą. Kita vertus, įsivaizduoju, kad parašius kūrinį, yra gerokai įdomiau klausyti kitų nuomonių nei pasakoti apie procesą, kuris jau yra tapęs praeitimi. Tą savo 2021 metais išleistoje knygoje „Minaretas ir 7“ mini Undinė Radzevičiūtė. Pristatinėti seniau išleistas knygas, ypač tuo metu, kai rašai naują, vadinasi „per jėgą prisiminti tai, ko natūraliai nebeprisimenu. O jums patiktų kelis kartus metuose išsikasti savo mirusias meiles ir apžiūrėti, kaip jos dabar atrodo?!“
Geras pokalbis tai – lyg dvikova su rapyromis
Kultūros istorikas, rašytojas, LRT radijo laidos „Istoriko teritorija“ vedėjas dr. Aurimas Švedas save Vilniaus knygų mugėje pamena jau prieš dvidešimtį metų. Pirmąją savo knygą „Visa istorija yra gyvenimas. 12 sakytinės istorijos epizodų“ kartu su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi mugėje jis pristatė 2009-aisiais. Tais pačiais metais debiutavo ir moderatoriaus vaidmenyje.
Šiais metais A. Švedas mugėje moderuos keletą „Diskusijų klube“ vyksiančių pokalbių. Vasario 24 dieną, penktadienį, su kolegomis iš Vilniaus universiteto – profesoriumi Alfredu Bumblausku, profesoriumi Aleksiejumi Luchtanu ir dr. Eugenijumi Saviščevu kalbėsis apie „Alternatyvią Vilniaus istoriją“. „Kaip Vilnius ir vilniečiai gyveno iki 1323-ųjų? Kaip gyvenvietės virsta miestais? Kada miestai subręsta tapsmui valstybės sostinėmis? Tai tik keletas klausimų, kuriuos nagrinėsime su dviem istorikais ir archeologu“, – žada įdomią diskusiją apie 700 metų jubiliejų švenčiantį Vilnių. Tai – dar viena žinutė, kurią šiais metais siunčia Vilniaus knygų mugė.
Šeštadienį tame pačiame klube vyks diskusija apie biografines knygas ir šias knygas rašančius žmones. Apie tai, kaip piešiami portretai žodžiais istorikas kalbėsis su kino režisiere Giedre Beinoriūte, rašytoju Rimantu Kmita, teatrologe Rūta Oginskaite. Sekmadienį 15min forume su ambasadoriumi ir istoriku Alfonsu Eidintu A. Švedas kalbėsis apie kontrafaktinę arba neįvykusią istoriją ir keletą svarbių tokios istorijos „mazgų“ XX-ame amžiuje. Dar viena, itin laukiama istoriko tema diskusijų erdvėje – „Hannah Arendt idėjos šiandien“. Keletą, lietuvių kalba išleistų šios mąstytojos knygų, jis sklaidys ir aptarinės su Rytų Europos studijų centro projektų vadove Simona Merkinaite, filosofu dr. Simu Čelutka ir istoriku dr. Nerijumi Šepečiu.
Vilniaus knygų mugė. Aušros Virvičienės nuotr.
Dažnai diskusijas moderuojantis istorikas sako, kad gera diskusija jam primena dvikovą su rapyromis – apsikeitimas trumpais klausimais bei atsakymas sukelia įtampą salėje ir tylą čia keičia juoko pliūpsniai arba pasipiktinimo šūksniai. „Kartą iš vienos leidyklos gavau prašymą „gelbėti renginį“, – moderatorius „nusiplovė“, kai iki diskusijos buvo likę dvi valandos. Prisėdęs ant grindų pavarčiau užsienio autoriaus knygą, kuri man pasirodė puiki, primečiau galimą diskusijos planą. O pokalbis buvo smagus: jame būta ir dainų ir akordeono muzikos, netgi bandymų pašokti ar bent palinguoti. Tokie mini Balkanai vasario speigo ir visiškai nepasiruošusio pokalbio moderatoriaus akivaizdoje.
A.Švedas sako vengiantis pokalbių, per kuriuos scenoje tenka nešioti baldus – užduoti klausimą, tada pačiam į jį atsakyti, po to dar šmaikščiai pakomentuoti, kas čia ką tik buvo, o tada ir vėl užduoti klausimą. „Dalai Lama yra pasakęs, jog visų mūsų gyvenimo tikslas – būti laimingiems. Tad kodėl turėčiau, stebint auditorijai, savanoriškai rinktis viešą kančią? – ironizuoja ir priduria, kad geri performeriai yra ne visi puikūs rašytojai arba mokslininkai. Todėl visai normalu, kad kai kuriems iš šių žmonių viešas kalbėjimas, net ir apie savo knygą, yra nemenkas emocinis iššūkis. Todėl pokalbio moderatoriaus arba moderatorės uždavinys bendraujant su sunkiu pašnekovu visų pirma yra padėti jam arba jai pasijausti kaip įmanoma komfortiškiau.
Būkite drąsūs – autoriai laukia grįžtamojo ryšio iš skaitytojų
Poetė, knygų apžvalgininkė, leidybos specialistė Vitalija Maksvytė savo Vilniaus knygų mugių neskaičiuoja, tačiau įvairiomis formomis prie jų prisideda jau dvidešimt metų. Pirmuosius metus, kai iš lankytojos tapo mugės dalyve ji ryškiai prisimena: „Tais metais, dar magistrantūros studentė, bendradarbiavau su viešąja įstaiga „Lietuviškos knygos“, kuri buvo atsakinga už mugės organizavimą. Prisidėjau prie programos, savanoriškai prižiūrėjau renginių erdves, dirbau visas mugės dienas nuo ryto iki vakaro. Buvo labai intensyvu ir drauge smagu“.
Vilniaus knygų mugė. Aušros Virvičienės nuotr.
Šių metų mugėje V. Maksvytė su lietuvių rašytojomis Irena Buivydaite ir Jolita Herlyn vasario 23 dieną, ketvirtadienį, kalbėsis apie tai, kaip parašyti Lietuvos bibliotekose skaitomiausias knygas. Tą pačią diena ji pristatys leidyklos „Alma littera“ išleistas dviejų psichologių knygas – Rasos Andrikienės „Labirintuose“ ir Vilijos Girgždės „Mes skirtingi. Negi skirtis?“ Šeštadienį į pokalbį V. Maksvytė pakvies du gydytojus – Jokūbą Fišą, kuris pristatys bestseleriu tapusią, leidyklos „Alma littera“ išleistą savo knygą „Aštrus protas sveikame kūne“ ir Valerijų Marozovą, su „Alma littera“ išleidusį knygą „Sveikatos mitai ir paklydimai“. Sekmadienį Rašytojų kampe laukia susitikimas su naują knygą „Niujorko respublika“ „Alma littera“ leidykloje išleidusia Akvilina Cicėnaite ir Linos Dirmotės bei Agnės Vėželytės knygos „Penkios meilės stichijos“ pristatymas.
Paklausta apie netikėtas ir įsimintinas diskusijas, V. Maksvytė šypteli prisiminusi Mariaus Repšio ir Karolio Petrylos knygos „Šokis su tamsa“ pristatymą su reperiu Ironvytu: „Buvome numatę efektingą renginio pradžią – Ironvytas ir Marius repuos. Renginiui prasidėjus, supratome, kad mes neturime nei muzikos, nei už garsą atsakingo specialisto. Žodžiu, vietoj stiprios muzikinės pradžios gali likti įprastos, prie stalo kalbančios galvos. Tada Marius ir Ironvytas nutarė improvizuoti. Kaip jie tai padarė, kaip sugebėjo mobilizuotis, sukurti savo balsais nuotaiką, sujaudinti publiką – buvo nuostabu. Įdomumas ir iššūkis būdavo moderuoti A. Čekuolio knygų pristatymus. Kad ir ką sutardavome iš anksto, Algimantas visada pajusdavo publikos nuotaiką ir mūsų susitarimai nebegaliodavo. Beje, tai visada suveikdavo“.
V. Maksvytė mėgsta vesti knygų aktualiomis arba socialinėmis temomis pristatymus. Praėjusių metų vasario 26 dieną jai teko moderuoti Giedriaus Petkevičiaus ir Jono Ohmano knygų apie karą pristatymus. „Antroji Ukrainos karo diena, nežinia ir šokas, o Jonas į mugę atvažiavo tiesiai iš Ukrainos. Buvo labai stiprus renginys“, – prisimena Vitalija.
Literatūros apžvalgininkė teigia, kad klausytojams visada patinka išgirsti kuo daugiau apie autorių gyvenimą ir knygų kūrimo užkulisius. Ji pasakoja, kad klausimų sulaukia įvairių: ir tradicinių, ir labai netikėtų. Ypač iš lankytojų, kurie susipažinę su autorių kūryba. „Aš vis dar linkėčiau mugės lankytojams būti drąsesniems ir pasinaudoti proga per renginius ne tik užduoti autoriams klausimus, bet ir drąsiai prie jų prieiti, pasikalbėti, kai jie leidyklų stenduose dalija autografus. Autoriai tikisi ir laukia grįžtamojo ryšio iš skaitytojų“, – pataria pristatymų moderatorė.
Neužduosi klausimo – neišgirsi atsakymo
Radijo ir televizijos laidų vedėjas, lektorius Donatas Puslys sako, kad Vilniaus knygų mugė yra tapusi tokia neatsiejama metų ciklo dalimi kaip Kalėdos ar Naujieji metai. Pirmąjį apsilakymą mugėje jis skaičiuoja nuo tada, kai 2004-aisiais atvyko į Vilnių studijuoti. Jis aiškiai prisimena jausmą, kai pirmą kartą mugėje atsisėdo į diskusijos moderatoriaus kėdę ir pažvelgė į susirinkusią auditoriją. „Ar pavyks suvaldyti?“ – pagalvojo tada. Panašu, kad viskas baigėsi sėkmingai, Donatas nuolat kviečiamas pristatyti naujausias autorių knygas ir vesti diskusijas.
Vilniaus knygų mugė. Aušros Virvičienės nuotr.
Šiais metais Vilniaus knygų mugės lankytojai jį pamatys kalbantį su rašytoju Sauliumi Šalteniu apie jo naujausią knygą „Akis į akį“, Donatas pristatys leidyklos „Rara“ išleistą, Tomos Gudelytės į lietuvių kalbą išverstą Italo Calvino knygą „Kosmikomiksai“, R. Paknio leidykloje gimusią Tomo Venclovos knygą „Vilniaus vardai“, Kazio Uzcilos išverstą ir leidyklos „Vaga“ išleistą Julios Fiedorczuk knygą „Po saule“.
Kalbinti savus autoritetus D. Pusliui – didžiulė laimė ir atsakomybė. „Praėjusiais metais tokia, pavyzdžiui, buvo Nora Krug. Netikėtas ir malonus kvietimas buvo moderuoti Jindricho Manno knygos pristatymą, nes tą knygą „Praha. Iki pareikalavimo“ man parodė mylima bičiulė Irena Veisaitė. Esu didelis Tadeuzso Konwickio kūrybos gerbėjas, tad džiaugiausi galėdamas moderuoti pokalbį apie jo knygą „Meilės įvykių kronika“, kuriame dalyvavo ir jo dukra Maria. Labai džiaugiausi sutikęs leidėją Jerzį Illgą, kuris buvo Czeslawo Miloszo bičiulis“, – pasakoja D. Puslys.
Jo nuomone, į knygos pristatymą atėjusi minia klausytojų nėra svarbus kriterijus. Kartais klausytojai ateina vedini minios jausmo, o ne dėl to, kad jiems įdomu. „Kartais užtenka ir mažesnės, tačiau su knyga, kūrėju, kontekstais gerai susipažinusios auditorijos, kuri tampa svarbia pašnekesio dalimi. Mano tikslas visada yra ne tik pačiam klausinėti, tačiau ir paskatinti žiūrovus klausti, komentuoti ir taip vesti į polilogą. Sunkiausia užduoti pirmą klausimą, tad kai į diskusiją ateina mano žmona Vita, visad prašau, kad ji sugalvotų kokį klausimą ar įduodu jai vieną iš jau parengtų, kad ji išdrįstų būti pirmuoju ledlaužiu, po kurio ir kitiems lengviau klausti. Pastebiu, kad publika drąsėja, nes juk jei neužduosi klausimo, kuris tau rūpi, tai gal ir neišgirsi atsakymo, dėl kurio atėjai. Ir negalėsi dėl to kaltinti tik moderatoriaus“, – savo patirtimis dalijasi Donatas.
Visus šiuos, o ir dar daugiau pažįstamų veidų ir įdomiausių pašnekovų galėsite sutikti 23-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei. Mugė vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
