Šiemet sukanka 625-eri metai, kai Vytauto Didžiojo kvietimu karaimai persikėlė gyventi į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Siekdamas pažymėti šią sukaktį LR Seimas 2022-uosius paskelbė Karaimų metais. Per daugiau kaip šešių šimtmečių bendrą istoriją karaimai tapo neatsiejama mūsų istorijos, kultūros, paveldo dalimi, tuo pačiu išlaikydami ir savo tautinę tapatybę, tradicijas, religiją.
Šiais jubiliejiniais metais vyko daugybė renginių, parodų, įvairių iniciatyvų, tokiu būdu aktualizuojant karaimų kultūrą, istoriją, paveldą, skatinant tolerancijos ir tautinės įvairovės idėjų puoselėjimą šalyje bei pabrėžiant globalizacijos sukeliamus iššūkius siekiant išsaugoti tautinių mažumų tautinį identitetą. Karaimų metams baigiantis dienos šviesą išvydo Lietuvos diplomatės, vertėjos, žurnalistės, humanitarinių mokslų daktarės, Trakų rajono savivaldybės garbės pilietės Halinos Kobeckaitės knyga „Karaimų istorijos pėdomis“ (Trakai: Voruta, 2022, tiražas – 500 egz.).
Karaimų istorija laikraščio puslapiuose
Karaimų ir lietuvių tautas jungianti istorija tęsiasi nuo Vytauto Didžiojo laikų (XIV a. pab.), kai jo kvietimu apie 380 karaimų šeimų apsigyveno keliose Lietuvos vietose, tačiau būtent Trakai tapo jų dvasiniu, kultūriniu centru, dažnai vadinamu karaimų Meka. Čia kasmet vasarą jų tautiečiai, išsibarstę po įvairius pasaulio kampelius, susirenka į tarptautinę karaimų kalbos ir kultūros stovyklą. Joje yra puoselėjama karaimų kalba, tradicijos – siekiama jas perduoti ateities kartoms. Šiandien Lietuva yra vienintelė vieta pasaulyje, kur skamba gyva karaimų kalba, įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą. Tad „Trakų žemės“ laikraštis 2009 m. pateikė paraišką Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, siekdamas vykdyti karaimikai skirtą projektą, kuris leidžia mums pažinti šalia gyvenančius žmones, jų tradicijas, istoriją, papročius. Tad šie 2022-ieji jau yra tryliktieji metai, kai Fondui remiant laikraščio „Trakų žemė“ puslapiuose redakcija nepertraukiamai domisi karaimų materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu bei jį pristato visuomenei, ieško įdomių, dar neatrastų temų bei atskaitos taškų. Šį projektą redakcija viena negalėtų įgyvendinti, tad yra dėkinga talkinantiems autoriams: projekto vadovei dr. Halinai Kobeckaitei, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkei dr. Karinai Firkavičiūtei, Trakų istorinio nacionalinio parko archyvarei Nadeždai Zajančkovskajai bei, deja, jau iškeliavusiems į amžinybę bendradarbiams: Romualdui Tinfavičiui, Aleksandrui Vytautui Zajančkauskui, Aleksandrui Jutkevičiui. Taip pat džiugu, kad su redakcija mielai bendradarbiauja ir karaimų jaunimas: teatro ir kino aktorė Severina Špakovska su seserimi Eugenija Špakovska, personalo valdymo konsultantė ir lektorė Jevgenija Ešvovičiūtė, aktyvi Trakų karaimų bendruomenės narė, dabar gyvenanti Egipte, Beata Rajeckaitė, žurnalistas Aurelijus Bezekavičius ir kt.
Daugiau kaip dešimtmetį gyvuojantis karaimikai skirtas projektas nugulė į knygos puslapius. Taip šių metų pabaigoje pasirodė straipsnių rinkinys „Karaimų istorijos pėdomis“, kurį sudaro ambasadorės dr. H. Kobeckaitės straipsniai, 2011–2022 m. spausdinti Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“, vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuotus projektus ir sulaukę išskirtinio skaitytojų dėmesio. Beveik 600-ų puslapių knygoje pristatoma karaimų tautos kultūra, istorija, paveldas ir jų sąveika su šių laikų realijomis.
Karaimų istorijos pėdomis
Straipsnių rinkinys „Karaimų istorijos pėdomis“ yra pradedamas pratarme (ir vertimais į lenkų, rusų ir anglų kalbas – juos atliko dr. Halina Kobeckaitė, Jolita Karčevska-Rus ir dr. Vytautas Albinas Januškevičius)). Joje yra pabrėžiamas šio leidinio išleidimo tikslas bei kodėl yra svarbu puoselėti ir nušviesti karaimų tautos istoriją ir kultūrą, pristatyti svarbiausius asmenis, nusipelnius karaimų tautai. „Per dešimtmetį mano rašytų ir laikraštyje skelbtų straipsnių susikaupė per 70, ir esu dėkinga p. J. Vercinkevičiui už naują idėją – surinkti juos į knygą. Tai faktinė, istorinė, kultūrinė publicistika, paremta archyvine medžiaga, prisiminimais, žiniomis, pasisemtomis iš įvairiausių mokslinių ir beletristinių šaltinių. Rašiniams rinkausi ryškias, nesavanaudiškas, karaimų kultūrai pasišventusias ir jai nusipelniusias asmenybes, savo veikla kūrusias tautos istoriją, jos glaudų ryšį su valstybe ir ypač su Trakais“, – taip knygos pratarmėje rašo pati autorė dr. Halina Kobeckaitė. Straipsniai leidinyje sudėti chronologine tvarka, kaip buvo spausdinta laikraštyje. Išsaugota ir tekstų autentika: jie vietomis paredaguoti, bet palikti neišvengiami pasikartojimai. Dauguma knygoje minimų asmenų jau yra iškeliavę į amžinybę ir juos prisimenančių kasmet vis mažėja, tad autorė tikisi, kad ši knyga – tai bus kartu ir puikus jų atminimo įamžinimas.
Šios solidžios, 592-ų puslapių knygos tekstus redagavo Vilniaus universiteto docentė dr. Regina Venckutė. Patį leidinį „Karaimų istorijos pėdomis“ redagavo Irma Stadalnykaitė, techninė redaktorė – Jolanta Zakarevičiūtė, maketuotoja –
Jurgita Jakienė.
Straipsnių rinkinys yra iliustruotas Halinos Kobeckaitės, Karinos Firkavičiūtės, Sigitos Nemeikaitės, Juozo Vercinkevičiaus, Vytauto Žemaičio, Tapanio Harviaineno, Adamo Dubinskio, Mykolo Firkovičiaus, Aleksandro Firkovičiaus, Arvydo Reklaičio, Jono Petrulio, J. Semaškos, Alfredo Girdziušo, Romualdo Tinfavičiaus, Arturo Mari nuotraukomis, taip pat nuotraukomis iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Trakų istorijos muziejaus, žurnalo „Awazymyz“ archyvų, Aleksandro Vasiljevo knygos „Царица парижских кабаре“ (Paryžiaus kabaretų karalienė), Halinos Kobeckaitės, Karinos Firkavičiūtės, Mykolo Firkovičiaus, Aleksandro Firkovičiaus, Tatjanos Grigulevičiūtės-Romanovskajos, Emilijos Marijos Zajončkovskos-Lopato, Zofijos Dubinskajos, Tamaros Firkavičienės, Gražinos Jutkevič, Kęstučio Vaitukaičio, Romualdo Bezekavičiaus, Anos Juchnevič-Špakovskos, Eugenijos Kobeckienės, Inos Lavrinovič, Julijos Robačevskos-Tinfavičienės, Tatjanos Maškevič, Jevgenijaus Jutkevičiaus, Emanuelio Lopato, Julijos Lavrinovič asmeninių archyvų.
Kaip ir priklauso tokio lygio leidiniams, knygos gale yra pateiktos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės (parengė Stanislava Žuravska), kurios gali tapti puikia pagalbine priemone tiek vykdant įvairius karaimų genealoginius tyrimus, tiek domintis Trakų ir Lietuvos istorija.
Bet kokiai gražiai iniciatyvai neužtenka tik idėjos. Tam, kad šis straipsnių rinkinys išvystų dienos šviesą, buvo reikalinga ir finansinė parama, tad visiems rėmėjams bus skirta nemokamai knygos egzempliorių dovanų. Taip pat vyks ir leidinio pristatymo renginiai Trakuose, Vilniuje, Biržuose ir Panevėžyje. Įsigyti knygą galima „Trakų žemės“ redakcijoje (Naujoji g. 16, Trakai).
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
