Šių metų vasario 28-oji – atmintina diena karaimų bendruomenei: Trakų pilyje buvo pristatyta Romualdo Tinfavičiaus knyga ,,Nuo Juodosios jūros iki Trakų“. Tai nepaprastai reikšmingas įvykis. Bet apie viską iš pradžių.
Ši paskutinė žiemos diena buvo panašesnė į pavasarį nei į žiemą – žolė, be sniego… Tik Galvės ežeras dar sukaustytas ledo. Eidami ramiomis Trakų gatvėmis, pakeliui sutikdavome vos vieną kitą žmogų. Tik netoli pilies pastebėjome nedidėlėm grupelėm einantį jaunimą, lydimą mokytojų. Linksmas, judrus, jis tarpusavyje dalijosi įspūdžiais, patirtais apsilankius Trakų pilyje. Iš kalbančiųjų supratau, jog tai buvo jaunimas iš Ukrainos. Pilies link ėjo ir daugiau žmonių su gėlėmis. Tai vyresni ir vidurinio amžiaus žmonės, tarp kurių nemažai mūsų tautiečių – Panevėžio, Vilniaus, Trakų karaimų. Būsimasis renginys sutraukė daug Romo Tinfavičiaus draugų, bendradarbių, kurių jis turi ne vieną dešimtį. Ilgametis Lietuvos kelių tiesimo darbuotojas, dirbdamas įvairiuose miestuose, palaikė glaudų ryšį su įvairiais žmonėmis. Todėl ir dabar daugelis artimų draugų skubėjo į jo knygos ,,Nuo Juodosios jūros iki Trakų“ pristatymą. Kai mane Romas pakvietė į šį renginį Trakų pilies menėje, suabejojau, ar tai realu, nes čia viena garbingiausių vietų ne tik Trakų mieste, bet ir visame Baltijos regione – įskaitant Estiją, Latviją, kadangi pilis, turinti tokią garsią istoriją, yra saloje. Abejonės išsisklaidė tada, kai įžengiau į didžiulę menę… Nesitikėjau, kad sulauksiu tų laikų, kai bus atstatyta pilis. Gerai prisimenu vaikystę, kai,laipiodami pilies sienomis varžėmės, kas aukščiau užlips. Žvelgėme žemyn į žemę, negalvodami apie pavojus, galimus paslydus nuo stačių pilies sienų… O šiandieną esu didžiulėje menėje, kur pristatoma neskaitlingos karaimų bendruomenės nario knyga apie karaimų tautos kelią nuo Krymo iki Trakų…
Tai didelis, kruopštus autoriaus darbas. Romas – biržietis, panevėžietis, trakiškis. Darbuodamasis tiesioginiame kelininko darbe nesiskirdavo su fotoaparatu, fiksuodavo visus karaimų susitikimus, keliones. Tų nuotraukų gausu ir šioje knygoje. Bet knyga – didžiulis, svarbus darbas. Kad ji pasirodytų daug pastangų įdėjo ir laikraščio ,,Voruta“ bei „Trakų žemė“ vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius, redaktorė Irma Stadalnykaitė, dizainerė Jolanta Vasiliauskaitė, buhalterė Stanislava Žuravska, žinoma, ir Romo draugas fotografas ir poetas Vytautas Žemaitis. Puikus knygos viršelis, kurį sukūrė dail. Alicija Makauskaitė.
,,Trakų žemėje“ daug vietos skiriama karaimų bendruomenei: nė mažiausias jos gyvenimo įvykis nelieka be atspindžio laikraščio puslapiuose, spausdinami straipsniai apie karaimų praeitį ir dabartį. Mes tikimės, jog ,,Trakų žemės“ žurnalistai ir toliau domėsis karaimų bendruomenės gyvenimu.
Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie Romualdo Tinfavičiaus knygos ,,Nuo Juodosios jūros iki Trakų“ leidybos. Visų jų pavardės surašytos knygoje. Juk žmogaus gyvenimas yra panašus į tekančios upės vandenis. Viskas, kas vyksta šiandien, yra dabartis, o rytoj – jau istorija. Itin dėkoju visiems, kurie suteikė tiek dėmesio šiai kukliai knygelei apie karaimų istoriją. Juo labiau kad ji pristatyta tokioje garbingoje vietoje, kaip Trakų pilis, kurią kažkada saugojo Vytauto Didžiojo iš Krymo atvežti karaimai… Todėl šią dieną laikau atmintiną visai Lietuvos karaimų bendruomenei, nenuilstamai besidarbuojančiai visos valstybės naudai.
Aleksandras JUTKEVIČIUS
Sigitos Nemeikaitės nuotr.