Pranas Surintas
„Vardan Dievo Visagalio, Lietuvos Tauta, dėkingai minėdama garbingas savo sūnų pastangas ir kilnias aukas, Tėvynei išvaduoti padarytas, atstačius nepriklausomą savo Valstybę, ir norėdama nutiesti tvirtus demokratingus jos nepriklausomam gyvenimui pagrindus, sudaryti sąlygas teisingumui ir teisėtumui tarpti, ir patikrinti visų piliečių lygybę, laisvę ir gerovę, o žmonių darbui ir dorai tinkamą Valstybės globą, per savo įgaliotus atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą, 1922 metų rugpjūčio mėnesio 1 dieną priėmė šią Lietuvos Valstybės Konstituciją.“ – 1922 m. Konstitucijos preambulė.
Rugpjūčio 1-oji – Lietuvai svarbi diena. Tą dieną prieš 100 metų – 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Konstituciją. Pirmoji Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta kitaip nei šiuo metu galiojanti 1992 m. Konstitucija. 1922 m. nebuvo referendumo, pakako Steigiamojo Seimo sprendimo.
1922 m. Konstitucija reikšminga tuo, kad ji įtvirtino Lietuvą kaip nepriklausomą demokratinę respubliką, ir taip buvo įgyvendintas 1918 m. vasario
16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akte išreikštas Tautos siekis gyventi nepriklausomoje ir demokratiniais pagrindais besivystančioje valstybėje.
Nors mes esame įpratę 1918 m. vasario 16 d. švęsti kaip modernios Lietuvos valstybės gimtadienį, neturėtume pamiršti, kad nuo Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo iki savarankiškos, teisės viršenybę pripažįstančios respublikos dar laukė pakankamai ilgas kelias. Pirmiausia reikėjo suformuoti politines institucijas. Parlamento steigimas jaunoje valstybėje užtruko. Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo išrinktas tik 1920 m. balandžio 14–15 d. Priėmęs pirmąją nuolatinę Lietuvos Respublikos Konstituciją Steigiamasis Seimas padėjo teisinius valstybės pamatus. Rugpjūčio 1-oji – Konstitucijos priėmimo diena buvo paskelbta valstybine švente.
1922 m. Konstitucijoje užtikrinta jos viršenybė, nustatytas parlamentinis valstybės valdymo modelis, įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Valstybės valdžios vykdymas buvo pavestas Seimui, Vyriausybei ir Teismui. Konstitucijoje įtvirtinta parlamentinė valstybės santvarka.
Lietuvių kalba pirmą kartą paskelbta valstybine, įtvirtintos pagrindinės piliečių asmeninės, ekonominės, kultūrinės, socialinės, tautinių mažumų teisės, skelbiama garantuota valstybės apsauga senatvėje, ligos, nedarbo atveju, apibrėžtos piliečių pareigos. Konstitucijoje buvo įtvirtinta žodžio ir spaudos laisvė. 1922 m. Konstitucija skelbė, kad niekas negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Pirmą kartą Konstitucijoje aukščiausiu lygmeniu buvo įteisintas teismų savarankiškumo principas. Įteisinta teismo padėtis valstybėje ir priimtos trys pagrindinės nuostatos: teismo sprendimai priimami tik remiantis įstatymu; sprendimai skelbiami respublikos vardu; teisę keisti ir naikinti sprendimus turi tik teismas.
Konstitucijos tyrėjai pažymi pirmosios nuolatinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos demokratiškumą. Tai liudija joje įtvirtinti demokratiniai valstybės valdymo pagrindai, politinis pliuralizmas, nuostatos dėl pamatinių asmens teisių ir laisvių. Konstitucijoje randama ir tiesioginės demokratijos elementų, kaip piliečių įstatymo iniciatyvos teisė.
Žymus teisininkas Mykolas Romeris svarstant Lietuvos Valstybės Konstitucijos projektą Steigiamajame Seime viltingai konstatavo, kad „Konstitucija yra rašoma ne vienai valandai, o gal ir ne vienai piliečių kartai“. Deja, šiems žodžiams nebuvo lemta išsipildyti. 1926 m. įvykęs perversmas ir 1927 m. Seimo paleidimas padarė šią Konstituciją gana trumpalaike. Minėti procesai tiesiogiai atsiliepė tolesnei Lietuvos Respublikos raidai: tai buvo ryškus nutolimo nuo parlamentinės respublikos žingsnis, išplėtęs vykdomosios valdžios, pirmiausia Respublikos Prezidento, galias, leidęs valstybės gyvenime įdiegti autoritarinius elementus.
Iš viso Lietuvoje buvo priimtos trys laikinosios ir keturios nuolatinės Konstitucijos – 1922, 1928, 1938 ir dabar galiojanti, priimta 1992 metais.
LR Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Šiemet spalio 25 d. minėsime dar vienas Konstitucijos metines – dabar galiojančios Konstitucijos trisdešimtmetį. Bet apie tai priminsiu rudenį,
Pranas SURINTAS
Užs. Nr. 506
