Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Gedmantas Kropis/Fotobankas
Alergija tam tikriems maisto produktams – sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis tiek mažiems vaikams, tiek suaugusiems. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, alergijos tam tikriems maisto produktams įprastai pastebimos dar kūdikystėje, nors dalį jų vaikas ilgainiui gali ir „išaugti“. Dažniausiai alergijas sukelia kiaušiniai, riešutai, mėsa, kviečiai ir pieno produktai. Tačiau gydytoja primena, kad alergijų nereikėtų painioti su netoleravimu, pavyzdžiui, laktozės fermento ar glitimo baltymo. Kuo skiriasi alergija ir maisto netoleravimas bei kaip tėvams pastebėti ir kuo maitinti alergijos varginamus vaikus pasakoja gydytoja dietologė.
Alergija maistui ir tam tikrų produktų netoleravimas – ne tas pats
Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, alergija maistui skiriasi nuo maisto produktų netoleravimo, todėl šių negalavimų nereikėtų painioti.
„Alergija maistui – imunologinė reakcija, kylanti tuomet, kai žmogaus imuninė sistema sureaguoja į tam tikrus maiste esančius baltymus. Nepageidaujamų reakcijų spektras yra labai platus. Vieniems alergija pasireiškia bėrimu, kitiems – čiauduliu ar užgulusia nosimi, o tretiems – pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu, tinimu ar kitomis, pavojų žmogaus gyvybei keliančiomis reakcijomis. Tuo tarpu maisto netoleravimas, pavyzdžiui, pieno produktų ar grūdinių kultūrų, susijęs su kai kurių fermentų trūkumu žmogaus organizme ar neimunologinėmis reakcijomis. Suvalgius tokių produktų žmogus jaučia nemalonius pojūčius pilve, skausmą, pykinimą, bendrą nuovargį. Nors tai ir gali sukelti nemalonias organizmo reakcijas, tačiau gyvybei, įprastai, grėsmė kilti neturėtų“, – aiškina gydytoja dietologė.
Alergijos – aktuali tema, kalbant tiek apie vaikų, tiek apie suaugusiųjų mitybą. Visgi, pastebėti ir nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas be specialistų konsultacijų nėra lengva. Turint alergiją vieniems produktams gali kilti ir įvairios kryžminės reakcijos. „Žmogus gali būti alergiškas lazdyno žiedadulkėms, tačiau kryžminė reakcija gali sukelti jam alergiją ir pomidorams, o juk tai – nei savo skoniu, nei struktūra ar išvaizda visai nepanašūs produktai. Todėl žmogus, kuriam įtariama alergija, turi būti konsultuojamas gydytojo alergologo, kuris nustatys pagrindinius alergenus ir galimas kryžmines alergijas“, – sako E. Gavelienė.
Alergijas dažniausiai sukeliantys produktai
Anot gydytojos, vaikams iki trijų metų alergines reakcijas įprastai sukelia daug baltymų turintys produktai: „Dažniausiai pasitaikantys alergenai mažiems vaikams yra mėsa (ypač vištiena), kiaušinai, eilė riešutų (ypač žemės ir lazdyno), sezamo sėklos, karvės pienas ir įvairūs kviečių produktai. Alergines reakcijas gali sukelti ir jūros gėrybės, kai kurios rūšies žuvis ir sojos produktai.“
Tėvai neturėtų pamiršti, kad visi šie produktai gali būti ir sudėtine patiekalų ar įvairių maisto produktų dalimi. „Jei esate alergiški arba auginate tam tiktam maistui alergiška vaiką – įdėmiai skaitykite etiketes ir atidžiai peržiūrėkite gaminio sudėtines dalis. Suabejojus ar radus per mažai informacijos pakuotės lapelyje – venkite įtarimą keliančių produktų ir geriau rinkitės kitus“, – pataria E. Gavelienė.
Be to, svarbu žinoti, kad alergijos vaikams pasireiškia ne tik tuomet, kai jie pirmą kartą paragauja įprasto maisto. Alerginės reakcijos gali būti stebimos kūdikiams maitinamiems adaptuotu pieno mišiniu bei mamos pienu. „Alergijos simptomai gali pasireikšti nuo kelių minučių iki kelių valandų po maisto valgymo. Tačiau kiekvienam žmogui simptomai gali būti skirtingo stiprumo – nuo vos pastebimų iki itin sunkių alerginių reakcijų. Vaikus ir kūdikius tėvai visuomet turėtų stebėti atidžiau, o pamatę ką nors neįprasto – nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją“, – primena E. Gavelienė.
Kai kurias alergijas vaikai „išauga“
Gydytoja dietologė pasakoja, kad dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų kai kurias alergijas gali ir „išaugti“. Tiesa, tai – labiau išimtis, o ne taisyklė. Kai kurios alergijos, pavyzdžiui, žemės riešutams, žmogų lydi visą jo gyvenimą.
„Jei vaikas alergijos „neišauga“ – teks susitaikyti su tuo, kad alergija jį lydės visą gyvenimą. Tokiu atveju tėvai turėtų užtikrinti, kad vaiko mitybos racione to produkto būtų išvengta, nes net nedidelis alergiją sukeliančio produkto pėdsakas patiekale gali sukelti grėsmę sveikatai ir gyvybei. Turint alergiją vienintelė išeitis – visiškai atsisakyti ir nevalgyti ją sukeliančių produktų“, – sako E. Gavelienė ir priduria, kad tokiu atveju kiti maisto produktai turėtų kompensuoti ir užimti alergiją sukeliančių produktų vietą, kad mitybos racionas būtų visavertis.
Informaciją apie alergenus pirkėjai visuomet gali rasti ant maisto produktų pakuočių arba specialiuose sudėčių kataloguose. „Žmonės, kuriems maisto produktai sukelia alergines reakcijas, visą reikiamą informaciją gali rasti ant maisto produkto pakuotės. Svarbu atkreipti dėmesį, kokios produkto sudedamosios dalys ženklinimo etiketėje išskirtos kitu dydžiu, šriftu, stiliumi ar fono spalva. Taip pat – jeigu produkto sudėtyje alergenų nėra, bet gali pasitaikyti jų dalelių, tai nurodoma ant produkto pakuotės po žodžių: „sudėtyje yra“ arba „gali būti (alergeno) pėdsakų“. Be to, specialiai paruoštame sudėčių kataloge pirkėjai gali rasti ir visą informaciją apie mūsų nefasuotus gaminius – jų sudedamąsias dalis ir maistinę vertę bei alergenus. Tai reikalinga tam, kad tam tikro maisto netoleruojantys ar alergijų turintys žmonės galėtų lengvai pasirinkti jiems saugius produktus.
