Nuo metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo beveik 40 proc. Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai kompensaciją gali gauti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildosi būstą: centralizuotai, malkomis, dujomis, elektra ar kt.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama už praėjusį mėnesį ir įprastai skiriama 3 mėnesiams, taip pat gali būti grąžinama už 2 praėjusius mėnesius. Jei žinoma, kad per paramos teikimo laikotarpį asmens ar šeimos situacija nesikeis, kompensacija gali būti skiriama visam šildymo sezonui, pavyzdžiui, pensinio amžiaus asmenims.

Kaip rodo statistiniai duomenys, beveik 95 proc. visų gyventojų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo kompensacijos, prašymai buvo patenkinti. Šiemet sausio mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų buvo 127 tūkst., jiems paskirstyta 6,4 mln. Eur.

Kaip skaičiuojama būsto šildymo kompensacija

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

SVARBU. Ekstremaliosios situacijos metu bei 6 mėnesius jai pasibaigus nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant pajamas yra įskaitomos iš turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos (pvz., žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos pajamos).

Kaip sužinoti, ar kompensacija priklauso?

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Kur kreiptis dėl kompensacijos?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.

Parama nepasiturintiems gyventojams

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų), papildomai skiriamos išmokos vaikui, taip pat socialinės paramos mokiniams (mokinių nemokamo maitinimo, paramos mokinio reikmenims įsigyti).

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama – 100 proc. apmokant kredito ir palūkanų įmokas.

Kita socialinė parama. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa, apmokama skola už būstą ar kita socialinė parama, įvertinus individualią asmens, šeimos situaciją.

Socialinė pašalpa. Šią pašalpą gali gauti žmogus, jeigu jo vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų bei  nedarbo socialinio draudimo išmokos (nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties).

Papildoma išmoka vaikui. Papildoma 43,26 eurų dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 m. arba ilgiausiai iki 23 m., jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 258 eurų. Į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų bei nedarbo socialinio draudimo išmokos – nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims. Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 193,5 euro. 84 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 193,5 euro.

SVARBU. Visą informaciją apie paramą skirtingais gyvenimo atvejais galima rasti www.kasmanpriklauso.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Užs.Nr. 176