Ieva Tijūnėlienė. Danos Buinickaitės nuotr.

Būti mokytoju – kas tai –  misija, talentas, dievo dovana ar didžiulė vidinė galia?

,,Norint būti mokytoju tikrai pakanka atitinkamo diplomo. Norint būti geru mokytoju – reikia mylėti darbą ir mokinius“ – sako Trakų meno mokyklos smuiko dalyko mokytoja Ieva Tijūnėlienė.

O ko reikia norint būti mokytoju, kurį myli vaikai, vertina kolegos, gerbia bendruomenė?

Ieva plačiai nusišypso ir nedvejodama atsako – ,,Pašaukimo! Reikia  nuo pat pradžių būti pašauktam duoti, mylėti, kurti, augti. Žinių visuomenės amžiuje sparti švietimo kaita , moksleiviams neatsiplėšiant nuo ekranų,  keičiantis požiūriui į jų ugdymą, tampa tikru iššūkiu pedagogui. Ypač dirbant muzikos dalyko mokytoju. Norint ,,susidraugauti“ su instrumentu reikia ilgo ir nuoseklaus, kartais nuobodaus darbo. Mokinio darbo. O mokytojui jau nebepakanka tik gerai išmanyti savo dalyką, turėti pedagoginių ir psichologinių žinių. Mokymas tokiomis aplinkybėmis mokytoją skatina imtis naujų, netradicinių vaidmenų, turėti didesnį kompetencijų bagažą, nenuleisti kartelės, kad ir kokio greito (kartais net pigaus) produkto pageidautų dabartinė realybė. Pamilti ne tik muziką, bet ir muzikavimą, suprasti viso šito vertę, orientuotis į tęstinumą, o ne vienadienį entuziazmą, gali tik stipri ir pilna veržlios energijos mokytojo asmenybė. Tokia ir siekiu būti. “

Suvokimas, kad norint duoti mokiniui ką tik gali geriausio, subrandino Ievą iki mokytojo eksperto vardo. Tikrai yra kuo džiaugtis ir didžiuotis. Juk tai pirmoji mokytoja ekspertė Trakų meno mokyklos istorijoje! O norint  šį vardą apsiginti nepakanka vien gerų intencijų, bet reikia iš peties paplušėti: turi būti nuoseklūs ir nevienkartiniai geri mokinių pasiekimai, ryški mokytojo metodinė veikla, veikla už mokyklos ribų. Linkime mokytojai Ievai Tijūnėlienei sklandaus ir kūrybingo darbo, žingeidžių ir kantrių mokinių.

„Trakų žemės“ inf.