Spalio mėnesį Trakų kraštas rinko ir antrajame rinkimų ture išsirinko merą – jauną Lentvario liberalą Andrių. O aš taip norėjau, kad į antrąjį rinkimų turą būtų išėję tikri, gal dar istorinių LDK laikų kilmės prigimtiniai-pavardiniai trakiškiai – Dainius Narkevičius ir Jaroslav Narkevič! Ko gero abiejų protėviai yra kilę iš seniausio Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, prie Bitiškių ežero išlikusio relikto – Norkų kaimelio.
Vienas jų – tvirtas lietuvis, o kitas – tvirtas lenkas. Būtų buvę įdomūs Vilnijos kraštui aktualūs debatai (į debatus dar būtų buvę galima pasikviesti Vilniaus universiteto profesorių Zenoną Norkų, tikriausiai ir jo protėviai kilę iš Norkų). Būtume aptarę istorines, o gal ir nuo Radvilų Reformacijos laikų, šimtmečiais ir dešimtmečiais susiformavusias, o taip pat tebesiformuojančias skaudokas Vilnijos krašto problemas.
Bet rinkimai ir trakiečių pageidavimai sutvarkė kitaip – laimėjo dar nuo Laisvosios rinkos instituto kūrimosi laikų Trakuose gan giliai įsišaknijęs ekonominis (turtinis) liberalizmas – Andriaus Šatevičiaus asmenyje. Nors gal tokiam rezultatui turėjo įtakos ir lietuviškojo „nacionalizmo“ prieš poloniškąjį nuostatos. Tarp lietuvių trakiškių sklido pašmaikštavimai – „už Jareką, už Jareką“, nes jis, būdamas ministru, sugebėjo nugnybti asfalto nuo Kauno plento ir papildomai duoti Trakams (žinoma, ir Skvernelio keliukui bei Vilniaus rajonui taip pat). Gal buvo manoma, kad pan Jaroslav sugebės taip pat gerai – naudingai Trakams – veikti būdamas ir Trakų meru?
Nes ilgalaikė Trakų liberalų-lenkų kietoka koalicija daug kam kliūdavo – jautėsi tam tikra stagnacija, plėtros projektų smulkumas, dvelkė ruošiamomis abejotinomis krašto ar parko reformomis. Teko išgirsti trakiečius samprotaujant – daug skaudulių lenkams dėl jų valdžios, o taip pat ir dėl Jaroslavo veiklos, bet vardan protingesnės ateities, sprendžiant Vilnijos ir mūsų Trakų problemas, užgniaužkime nuoskaudas ir problemas spręskime draugaudami, bet ne kariaudami.
Plačiau, istoriškiau žiūrintiems trakiečiams nepriimtinas buvo ir autobusų stoties reformos projektas – perdėm didžiulė RIMI „daržinė“ istorinėje įvažiavimo į Trakus sąsmaukoje, Gedimino laikus siekiančios stačiatikiškos krikščionybės buvusios cerkvukės, anot trakiečių, dar menančios Vytauto stačiatikišką krikštymą, pašonėje. Kai norisi Trakus matyti išskirtinius, ne vien tik kaip vieną iš Lietuvos istorinių sostinių, besididžiuojančią Gediminaičiais ir, atsiprašau patriotų – butaforine salos pilimi. Tiesa, bendras ežeryno gamtovaizdis tai užmaskuoja, ir tikrai labai žavi. O norėtųsi, ir tai įmanoma, Trakus paversti visos Europos – bent jau Rytų Europos unikaliu istorinės traukos centru – buvusios LDK imperijos daugiatautiniu, daugiareliginiu muziejiniu centru.
Juk čia dar juntami baltų pagonybės (Bernardinų kalnas), slavų stačiatikystės (cerkvės), karaimų ir žydų judaizmo (kinesa, sinagoga), totorių islamo (mečetė) reliktai. Tereikia išradingai, remiantis mokslu, visa tai įforminti ir išreklamuoti. Realu, kad tai trauktų visos Europos išsilavinusios inteligentijos dėmesį, suprantama, daugiau pensinio amžiaus neabejingus Europos istorijai žmones. Bet platus tarptautinis turizmas – juk tai rimtos finansinės pajamos, ekonomika. Ištekliai naujiems projektams bei jų įdiegimams.
Trakai turėtų šviesti ne tik praeitimi, bet ir ateitimi – reikalingos ir ateitį sąlygojančios inovacijos. Žinoma, kol kas tai ne visai aiškių fantazijų poreikis – juk XXI amžius – visiškai kitokio mąstymo bei gyvenimo, technologijų kūrybos ir įgyvendinimo amžius. Akivaizdu, kad ateities fantazijos susijusios su jaunimo edukacija, o tai veda mokyklų tobulinimo link, mokymo reformacijų, ar net naujo tipo mokyklų kūrybos. Trakai tam pakankamai patraukli vieta – nuostabi gamta, o ir Vilniaus mokslo ir mokymo centrai pašonėje.
Tikėkime, kad atėjęs jaunas liberalus meras – Andrius Šatevičius – pats būdamas iš švietimietiškos aplinkos, plačiau, ne tik siaurai ekonomiškai ir liberališkai pažvelgs į Trakų ateitį, inovacijas, ir ne siaurai ideologiškai, bet pilietiškai apjungs visas neabejingas Trakams kūrybines jėgas esminiam kultūringam Trakų vystymui. Ir tada mes visi rinksime jį meru ir po pusantrų metų.
Dobilas KIRVELIS,
Istorinės Birutės gatvės senolis, jau šeštus metus gyvenantis Trakuose
P. S. Racionaliai žiūrint gal ir nebuvo reikalingi Trakams mero rinkimai, tas pusantrų metų mero pareigas galėjo eiti laikinoji vicemerė, o už maždaug 400 tūkstančių eurų galėjome aptvarkyt bei patyrinėti Bernardinų kalną ar / ir ežerų pakrantes.
Šaltiniai:
Kirvelis Dobilas, „Trakai – Bernardinų kalnas“, [žiūrėta 2021 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.traku-zeme.lt/trakai-bernardinu-kalnas/>.
Kirvelis Dobilas, „Trakai – trilypis Lietuvos „erelių“ lizdas“, [žiūrėta 2021 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.voruta.lt/dobilas-kirvelis-trakai-trilypis-lietuvos-ereliu-lizdas/>.
Kirvelis Dobilas, „Kas tas Trakų kunigaikštis, žuvęs prie Veliuonos 1337 m.“, [žiūrėta 2021 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.krastozinios.lt/2021/03/14/23/39/kas-tas-traku-kunigaikstis-zuves-prie-veliuonos-1337-m/>.
