Margarita Šimelionytė. FB nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus pranešė, kad mirė aukščiausios kvalifikacijos molbertinės tapybos restauratorė Margarita Šimelionytė.

M. Šimelionytė gimė  1950 m. birželio 10 d. Lentvaryje. Čia baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus dailės institutą. Baigusi studijas, 1981 m. pradėjo dirbti P.Gudyno restauravimo centre molbertinės tapybos restauratore.

Aukščiausios kvalifikacijos restauratorei buvo patikėti svarbiausi Lietuvos bažnytinio ir kultūros paveldo kūriniai.

Dirbdama muziejuje konservavo, restauravo ypač svarbius Lietuvos paveldui paveikslus. Tai Pranciškaus Smuglevičiaus Vilniaus arkikatedrai bazilikai tapyti apaštalai Jonas ir Tadas (Vilnius, 1785 m.), Costantino Villani paveikslai, puošiantys Arkikatedrą baziliką ir vaizduojantys Senojo Testamento siužetus, Kanuto Rusecko paveikslas „Paskutinė vakarienė“, nežinomas Lietuvos XVIII a. vid. dailininko „Maras Vilniuje“ (1710 m., Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia).

Restauratorė tyrė ir konservavo klasikų Antano Gudaičio, Justino Vienožinskio, Vytauto Kasiulio, Petro Kalpoko ir daugelio kitų Lietuvos ir Vakarų Europos tapytojų ypač vertingų kūrinių.

Aktyviai nuo 1987 m. dalyvavo Baltijos restauratorių trienalėse. 1989 m. už atliktus darbus grąžinant Vilniaus arkikatedrą tikintiesiems M. Šimelionytė apdovanota tuometės LTSR kultūros ministerijos garbės raštu.

Nuo 1992 m. – Lietuvos restauratorių sąjungos narė.

M. Šimelionytė parašė ir paskelbė keliolika mokslinių straipsnių LNDM leidinyje „Metraštis“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. Publikacijose išsamiai ir naujoviškai aptarta konservavimo-restauravimo praktika ir etikos bei meno kūrinių išsaugojimo klausimai. M. Šimelionytės praktiniai ir teoriniai darbai ypač svarbūs Lietuvos konservavimo restauravimo istorijos aspektu.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus informacija