Giedrius Drukteinis
Rugsėjo 29 dieną, minint Pasaulinę širdies dieną verta paminėti, kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kasmet nusineša tūkstančius gyvybių. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2019 metų statistika, net 47% vyrų ir 61,7% moterų mirė būtent nuo kraujotakos sistemos ligų.
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovo prof. R. Kubiliaus teigimu, jau daugelį metų Lietuvos gyventojų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis išlieka pagrindine ir pačia didžiausia mirtingumo priežastimi, tačiau stebint naujausias tendencijas, atkreipiama, kad širdies ligomis serga vis jaunesni asmenys. Šiuo metu, kardiologai geba suskaičiuoti jau daugiau nei trisdešimt širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kurių didžioji dalis pacientų nejaučia. Dažnas asmuo nesuvokia, kad prasta mityba, pasyvus aktyvumas bei žalingi įpročiai gali sukelti padidėjusį arterinį kraujospūdį ar padidėjusį cholesterolio kiekį, todėl jiems dažnai stinga motyvacijos mažinti riziką susirgti ar mirti nuo širdies ligų. „Širdies ir kraujagyslių rizikos nustatymui svarbus ne tik biologinis amžius, bet ir pačių kraujagyslių amžius, nes ligos rizikos veiksniai nėra valdomi – jie pradeda veikti anksti ir žaloti mūsų širdies kraujagysles, todėl labai yra svarbus aktyvus paciento įsitraukimas ir noras keisti įpročius.“, – teigia R. Kubilius.
Profesoriaus teigimu, Pasaulinė širdies diena leidžia mums prisiminti, kad privalome skirti didelį dėmesį savo širdies ir kraujagyslių apsaugai ir kasdien mus pasiekianti bendroji informacija turėtų skatintų atsisakyti žalingų įpročių, užsiimti kasdieniu fiziniu aktyvumu, o dalį pasyvaus laiko paversti intensyvesniu pasivaikščiojimu, atsisakyti automobilio ir tam tikrus atstumus įveikti pėsčiomis. Taip pat svarbu susilaikyti nuo sūraus ir riebaus maisto, o į savo kasdienį mitybos racioną įtraukti vaisių ir daržovių, kadangi visi šie pokyčiai gali būti pirmasis žingsnis stiprinant kiekvieno iš mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą.
2019 m. pavasarį miokardo infarktą patyręs žinomas žurnalistas ir rašytojas G. Drukteinis pasakoja, jog ryškių simptomų niekada nejautė, tačiau koją pakišo netinkamas gyvenimo būdas: žalingi įpročiai, nesveika mityba, nuolatinis stresas ir įtampa. Teigė, jog šis įvykis leido įvertinti skausmą ir širdgėlą, kurią atnešė artimiesiems bei imtis iniciatyvos skatinti ir atkreipti visuomenės dėmesį į klastingas širdies ir kraujagyslių ligas. Taigi, įsteigus infarktą patyrusių ir išgyvenusių žmonių savitarpio pagalbos grupę „Po infarkto“, jos pagalba šiuo metu pradėtas vykdyti ir socialinis projektas „Širdingai su Drukteiniu“, siekiantis mažinti širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičių Lietuvoje bei skatinti kuo sėkmingesnę ligonių integraciją į gyvenimą po išgyventų ligų.
„Jei žmogaus širdis per gyvenimą vidutiniškai suplaka du milijardus kartų, kuris iš tų suplakimų yra pats svarbiausias? Atsakymas labai paprastas – sekantis, kadangi visų mūsų gyvenimai yra nieko verti palyginus su sekančiu širdies suplakimu, todėl pasirūpinkime, kad tų „sekančių” suplakimų būtų kuo daugiau, nes mūsų širdies problemos labiausiai paveikia ne mus pačius asmeniškai, o mus mylinčius žmones. Iki širdies sustojimo egzistuoja viena nedidelė akimirka ir mes ją privalome kuo labiau atitolinti rūpindamiesi savo sveikata“, – pabrėžia Giedrius Drukteinis.
