Aukštadvario vaizdas nuo Onuškio pusės apie 1925 m. Raide S pažymėtas pastatas – žydų sinagoga. Nuotraukos fragmentas iš Yad Vashem duomenų bazės
Prieš 80 metų, rugsėjo 30 d. Varnikuose kartu su Trakų, Onuškio bei kitų miestelių ir kaimų žydų tautybės asmenimis, buvo nužudyti ir Aukštadvario žydai. Dalis jų žuvo dar iki masinės egzekucijos arba šiek tiek vėliau. Keletas ar keliolika žmonių išgyveno Holokausto tragediją. Šis straipsnis skiriamas visų jų atminimui.
Vokiečių kariuomenė į Aukštadvarį įžengė 1941 m. birželio 24 d. Jau temstant nuo Jiezno pusės į miestelį įvažiavo du ar trys Raudonosios armijos tankai, kurie apšaudė sankryžoje Semeliškės-Onuškis ir Stakliškės-Trakai stovėjusį vokiečių šarvuotį. Susišaudymo metu vokiečiai naudojo šviečiamąsias raketas, kurį keletas nukrito ant namų stogų, kilo gaisras. Jo metu nudegė didelė dalis miestelio nuo didžiosios sankryžos į rytus (Trakų link) ir pietus (Onuškio link). Sudegė ir žydų maldos namai – sinagoga, – stovėjusi ant kalvos šlaito einant link tilto per Verknę.
Gaisrui nuslopus buvo suskaičiuotos aukos: 4 vokiečių kareiviai ir 14 miestelio gyventojų. Žydas vardu Zelikas buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė.[1] Šis miestelio gyventojas buvo pirmoji auka tarp Aukštadvario žydų.
Pirmomis vokiečių okupacijos savaitėmis, vykdant komunistų ir sovietinių aktyvistų areštus, buvo suimta ir keletas žydų. Rūdiškių miške už minėtą veiklą buvo sušaudyta 14 vyrų. Tarp jų ir žydų tautybės asmenys.[2] Liepos 4 d. baltaraiščiai suėmė brolius Dudkę ir Geršoną Faivlus (Fayvl).[3] Po to aktyvistai įsiveržė į Moišos ir Gitel Balzamavičių namus bei areštavo vienintelį jų sūnų Eliją (Eliahu Balzamovitz). Taip pat buvo areštuoti Moiša Kaplanas (Moshe Kaplan) ir Elizeris Leibas (Eliezer Leyb, Eliezer Lib). Visi buvo įtariami priklausę pogrindinei komunistų partijai ar komjaunimo organizacijai. Gyvuoja versija, kad valant gaisro griuvenas vieno namo orkaitėje buvo rasti pogrindinės organizacijos dokumentai.[4] Iš jų ir paaiškėję ką reikia suimti. Kartu su žydų tautybės žmonėmis buvo suimti dar 5 ne žydų tautybės asmenys. Visi buvo nuvaryti į Rūdiškes ir ten po kvotų bei kankinimų sušaudyti gretimame miške (Šilynų viensėdžio teritorija).[5]
1941 m. liepos pabaigoje Trakų apskrities viršininko nurodymu visuose apskrities valsčiuose turėjo būti įsteigtos žydų atstovybės (tarybos) ir steigiami žydų getai. Buvo planuojama Aukštadvario žydus perkelti į netolimą kaimą už 4 km nuo miestelio.[6] Žydus tai labai suneramino. Ašeris Mileris (Osher, Asher Miller), Ida Broidaitė (Ida Broyder, Broida) ir Tuvje Šaltuperis (Tuvye Shaltuper) sudarė delegaciją, kurią žydų bendruomenė pasiuntė į miestelio karinę administraciją. Jos pareigūnas vokiečių karininkas nuramino atvykusius, tačiau jau po kelių dienų sušaukė miestelio žydus turgaus aikštėje ir pareiškė, kad jiems vis tiek reiks keltis į getą, kur yra paskirtos 7 trobos, o teritorija bus aptverta spygliuota tvora. Ida Broidaitė paklausiusi karininko, kas galėjęs duoti tokį įsakymą. Karininkas atsakęs, kad tokį įsakymą jis gavęs iš dievo, į ką Ida pastebėjusi, kad negali būti, kad dievas išleistų tokį nežmonišką įsakymą. To užtekę, kad Ida Broidaitė būtų suimta ir atiduota tribunolui, kurį sudarė karinės administracijos atstovas, policijos viršininkas ir baltaraiščių vadas. Nuosprendis buvo aiškus – Ida Broidaitė buvo sušaudyta mokyklos kieme. Norėta čia pat ją užkasti, bet vis tik valdžios pareigūnai leido ją palaidoti žydų kapinėse.[7]
Aukštadvarietė Tova Gute Broidaitė (Broida) (1913-1941), Idos Broidaitės (1898-1941), sušaudytos Aukštadvaryje 1941 m. liepos 24 d., giminaitė. Nuotrauka iš Yad Vashem duomenų bazės
Liepos 18 d. policija suėmė Abraomą Vaismaną (Avraham Veisman) ir Zusmaną Aranovičių (Zusman Aranovitz, 1925 m. gimimo). Juos išvežė į Onuškį, o paskui į Alytų. Jų likimas nežinomas.[8] Galima tik spėti, kad jie buvo sušaudyti su kitais Alytaus žydais.
Rugpjūčio 1 d. buvo suimta dar eilė Aukštadvario gyventojų, tame tarpe ir 13 žydų (5 moterys: Judita Farberaitė (Yehudis Farber), Beila Jankelevičiūtė (Beyle, Bella Yankelevich, Iankelevitz), Šeina Zlatkovič (Sheyne Zlatkovich), Alter Šapirienė (Alter, Alte Shapiro, Shapira), Šeina Karabelnik (Sheyne Karabelnik),[9] ir 8 vyrai: Jokūbas Bliacheris (Yaakov, Yankev Bliakher, Blecheris), Ezrielis Teikanas (Azriel Teykan), Chaimas Eliaševičius (Khaim Eliashevich), Hiršas Levinas (Hirsh Levin), Elimelechas Zlatkovičius (Elimelekh Zlatkovich), Abraomas Kaplanas (Avrom Kaplan), Šimenas Farberis (Shimen Farber), Berelis (?) Achitovičius (Akhitovich).[10] Tiesa, žmonių pavarde Achitovič (Akhitovich) tarp Aukštadvario žydų neaptinkama. Akhitovičių gyventa Darsūniškyje (apie 40 km nuo Aukštadvario).[11] 1941 m. rugpjūčio 22 d. saugumo policijos Vilniaus apygardos viršininko Aleksandro Lileikio nurodyme Lukiškių kalėjimo viršininkui tarp 52 žydų tautybės asmenų minimas Achitavičius Berelis, Šliomo.[12] Visi buvo įtariami ryšiais su komunistais. Po trijų savaičių penkios moterys grįžo į miestelį. Vyrai negrįžo. Vėliau paaiškėjo, kad jie buvo išvežti į Vilnių ir ten nužudyti.[13]
Ne žydų tautybės asmenys atveždavo gandų iš kitų Lietuvos vietų, gretimų miestų ir miestelių, kad ten buvo žudomi žydai. Iš Prienų gandai pasiekė po rugpjūčio 27 d., iš Butrimonių – po rugsėjo 9 d.[14] Sunku buvo tuo patikėti, kol neatėjo ir Aukštadvario žydų eilė. Pirmąją žydų Naujųjų Metų (Roš ha-šana) dieną (1941 m. tai buvo rugsėjo 21 d.) visus suvarė į mokyklos pastatą, ten laikė visą naktį, o kitos dienos ryte susodintus į vežimus išvežė į Trakus.[15] Pagal Aukštadvario valsčiaus policijos nuovados viršininko Boliaus Biveinio raportą Trakų apskrities viršininkui į Trakus rugsėjo 22-23 dienomis buvo pristatyti 199 Aukštadvario žydai.[16]
Trakuose, už ežero esančiuose vasarnamiuose buvo įrengtas getas. Čia suvaryti žydai iš Trakų, Lentvario, Onuškio, Aukštadvario.[17] Kurį laiką jiems buvo leidžiama pirktis maisto produktus, tačiau racionas buvo labai menkas. Dalis žmonių mirė iš bado. Iš Aukštadvario badu mirė 5 žmonės.[18]
Didžiausios religinės žydų šventės, skirtos visos tautos ir asmeninėms išpažintims, apsivalymui nuo nuodėmių, Jom Kipuro išvakarėse (1941 m. rugsėjo 30 d.), Trakų geto žydus sušaudė už kelių kilometrų nuo miesto esančio Varnikų kaimo pakrašty. Pagal Lietuvos generalinės srities saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje K. Jägerio 1941 m. rugsėjo 30 d. raportą Varnikų miške sušaudyti 1446 žydai: 366 vyrai, 483 moterys ir 597 vaikai.[19] Pastarųjų tarpe buvo apie pusšimtis ar kiek daugiau vaikų bei nepilnamečių iš Aukštadvario: Dovidas Karabelnikas, Zusmanas Aranovičius, Chasia Ptašnik, Jehošua Patašnikas, Šmuelis Kuklianskis, Feiga ir Chana Teikanaitės, Benas, Arijus ir Šmuelis Šusteriai, Bunia Šapira, Rachelė Vainštain ir Capa Vainštain, Icikas Zlatkavičius, Nechamas Vaismanas (žinomo prieškaryje Aukštadvario fotografo Simo Vaismano sūnus) ir kt.[20]
Nedidelė Aukštadvaryje gimusių žydų dalis gyveno įvairiose Lietuvos vietose ar už Lietuvos ribų (pvz., rabinas Aronas Broida gyveno Rygoje, ten ir žuvo; Jakobas Streleckis žuvo Dachau mirties stovykloje).[21] Absoliuti jų dauguma žuvo Holokausto metu.
Keletas Aukštadvario žydų slapstėsi apylinkėse. Dvi pagyvenusios moterys Šeina Saperštein (Sheyne Sapershteyn) ir Rivkė Levin (Rivke Levin) 1941-1942 m. žiemą sušalo Gudžionių kaimo (į pietvakarius nuo Aukštadvario) laukuose[22] ar Zabaraukos (Zabarauskų) kaime Kaliukevičiaus sodybos pirtyje.[23]
1941 m. gruodžio 14 d. Aukštadvaryje sušaudyti besislapstę Rivkė Katis (Rivke Katis) ir jos vyras Majeris Grobmanas (Mayer Grobman). 1942 m. vasario 4 d. Aukštadvario žydų kapinėse buvo sušaudyti sugauti slapstęsi Abelis Abramovičius (Abba Abramovich) ir jo sūnus Arijas (Arye), Moiša ir Eta (Ata, Ettl) Farberiai bei jų sūnus Elijas (Eliahu).[24]
Kiek Aukštadvario žydų pergyveno Holokaustą? Jokūbas Saperšteinas nurodo keturis asmenis: save, Michelį Farberį (Mikhal Farber), jo dukrą Juditą (Yehudis) ir Chają Baver.[25] Dr. Vacius Mališauskas priskaičiuoja jų žymiai daugiau: „Aukštadvario valsčiuje išgelbėtų žydų skaičius <…> 16: iš jų 12 buvo Aukštadvario gyventojai, 2 – Vilniaus ir 2 – Žaslių“.[26]
Jeigu Jokūbo Saperšteino pateikti duomenys yra tikslūs, tai Juditos Farberaitės likimas ypač įsimintinas. Dievas jai nusišypsojo du kartus: pirmą kartą, kai ji grįžo namo po arešto 1941 m. rugpjūčio 1 d., ir antrą kartą, kai išsislapstė visus karo metus.
Likę gyvi Aukštadvario žydai XX a. septintame dešimtmetyje išvyko gyventi į Izraelį. Žydų bendruomenė, egzistavusi miestelyje, bene, nuo XVI a., nustojo gyvavusi.
Žydų Abramovičių šeima iš Aukštadvario. 1925 m. Centre Miriam Abramovičienė, jai iš kairės vyresnysis sūnus Hiršas Abramovičius (1881-1960), pedagogas, rašytojas, žurnalistas, pergyvenęs Holokaustą. Nuotrauka iš H.Abramovičiaus knygos „Profiles of a Lost World– Memoirs of East European Jewish Life Before World II“. Detroit, 1999, 81 p.
Nepriklausomos Lietuvos laikais Aukštadvaryje gyveno 65 žydų šeimos.[27] Žemiau pateikiami jų vardai. Tegu jie bus žinomi ateities kartoms.
Abramavičiai, Abramovičiai, Abramovicai, Aranavičiai, Aranovičiai, Balzamavičiai, Baveriai, Berezinskiai, Bergeriai, Blecher Blicheriai, Blecheriai, Bolnikai, Brageriai, Brazinskiai, Berezinskiai, Broidos, Davidavičiai, Eliasevičiai, Eljenavičiai, Epšteinai, Farberiai, Ferberiai, Fingerbrenai, Fislederiai, Fridberg-Freidberg-Šaltuperiai, Gleiseravičiai, Goldšmidai, Goldsmidai, Goldšteinai, Gorbicai, Gorfungai, Grobmanai, Gurevičiai, Jenkelevičiai, Kacai, Kačai, Katzai, Kaplanai, Karabelnikai, Kopilovičiai, Kotkisai, Kuklianskiai, Lamdanskiai, Leizerovskiai, Levinai, Libai (Leibos), Mejeravičiai, Michalovskiai, Mileriai, Mordeliai, Patašnikai, Patašnik-Ptašnikai, Pitumai, Popeckiai, Racinai, Sapiršteinai, Streleckiai, Smolariai, Šaltuperiai, Šapiros, Šusteriai, Teikanai, Trapunskiai, Veismanai, Vainštainai, Zlatkevičiai. [28]
[1] Sapershtein J. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation of the Jews of Aukshtadvaris and of Trakai, Onushkis, Valkenikai, Rudushikis, Leipunai and Lantvaris by Yankev Sapershteyn. Translated by Tina Lunson. Straipsnis Čižiūnų bibliotekos kraštotyros rinkinyje, 1 p. arba internetinė prieiga https://www.jewishgen.org/yizkor/lita/Lit1869.html
[2] Bubnys A. Aukštadvario žydų bendruomenė okupacijų metais (1940-1941). Internetinė prieiga http://www.voruta.lt/dr-arunas-bubnys-aukstadvario-zydu-bendruomene-okupaciju-metais-1940-1941/
[3] Sapershtein J. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation…, 2 p. Ši informacija kelia abejonių, nes tarp Aukštadvario žydų tokia pavardė neaptinkama.
[4] Ten pat.
[5] Holokausto Lietuvoje atlasas. Internetinė prieiga http://holocaustatlas.lt/LT/#a_atlas/search//page/1/item/37/
[6] Bubnys A. Aukštadvario žydų bendruomenė…
[7] Sapershtein Jacob. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation…, 4 p.
[8] Ten pat, 5 p.
[9] Tai galėjo būti arba Šeina Karabelnikienė (Karabelnik; 1918-1941), arba Šeina Karabelnikaitė (Sheina, Seina Karabelnik; 1918-1941). „The Central Database of Shoah Victims’ Names. Yad Vashem. The World Holocaust Remembrance Center“ duomenimis.
[10] Sapershtein Jacob. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation…, 5 p.
[11] „The Central Database of Shoah Victims’ Names. Yad Vashem. The World Holocaust Remembrance Center“ duomenimis.
[12] Dokumento kopija Yad Vashem duomenų bazėje. Internetinė prieiga http://namesfs.yadvashem.org/documentation4/3/microfilm2/production/PDF/99/O41/5725927_08032042//01925.jpg
[13] Sapershtein Jacob. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation…, 5 p.
[14] The Einsatzgruppen — Mobile Killing Units. Internetinė prieiga
https://web.archive.org/web/20100619125427/http://frank.mtsu.edu/~baustin/einsatz.html
[15] Saperstein Jacob. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation…, 7 p.
[16] Ten pat.
[17] Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais: žydų žudynės Trakų apskrityje. Voruta, 2010-01-10. Internetinė prieiga http://www.voruta.lt/holokaustas-lietuvos-provincijoje-1941-metais-zydu-zudynes-traku-apskrityje/
[18] Saperstein Jacob. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation…, 8 p.
[19] Bubnys A. Aukštadvario žydų bendruomenė…
[20] „The Central Database of Shoah Victims’ Names. Yad Vashem. The World Holocaust Remembrance Center“ duomenimis.
[21] Ten pat.
[22] Saperstein Jacob. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation…, 8 p.
[23] Mališauskas V. Žydų gelbėjimas Antrojo pasaulinio karo metais Aukštadvario apylinkėse. Čižiūnų bibliotekos kraštotyros rinkinio straipsnis, 12 p.
[24] Saperstein Jacob. Aukštadvaris, Lithuania. Annihilation…, 8 p.
[25] Ten pat.
[26] Mališauskas V. Žydų gelbėjimas…, 12 p.
[27] Abramowich H. Profiles of a Lost World– Memoirs of East European Jewish Life Before World II“. Detroit, 1999, 81 p.
[28] „The Central Database of Shoah Victims’ Names. Yad Vashem. The World Holocaust Remembrance Center“ duomenimis. Internetinė prieiga https://yvng.yadvashem.org/index.html?language=en&s_id=&s_lastName=&s_firstName=&s_place=Aukstadvaris&s_dateOfBirth=&cluster=true
Vydas Narvidas, Trakų savivaldybės viešosios bibliotekos Čižiūnų filialo vyr. bibliotekininkas
