Aleksandro Vozbino monumentalaus istorinės tematikos paveikslo „Salaspilio mūšio išvakarėse“ nuo šiol atrado vietą Trakų istorijos muziejuje. L.Valatkienės nuotr.
Rugsėjo 15-oji taps ypatinga diena Trakams. Į salos pilį atkeliavo neįkainojama dovana – tapytojo Aleksandro Vozbino diplominis darbas „Salaspilio (Kircholmo) mūšio išvakarėse“. 1605-ųjų rugsėjo 27 d. Kircholmo mūšyje LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius sumaniai laimėjo kautynes prieš kur kas gausesnes švedų pajėgas.
Monumentalaus (320×160 cm drobė) istorinės tematikos paveikslo autorius Aleksandras Vozbinas dovanojimo ceremonijoje Trakų istorijos muziejuje nedalyvaus. Prieš pusmetį jį pasiglemžė covidas. Per anksti amžinybėn iškeliavusio žinomo menininko, intelektualo Aleksandro Vozbino atminimui skirtą kūrybos vakarą sumanė jo žmona Diana Vozbinienė ir artimi draugai.
Tautinio atgimimo priešaušryje Vilniaus dailės akademijos diplomantas A. Vozbinas nutapė įsimintiną kūrinį. Savotiškas akibrokštas drobėje atskleidė ir šio mūšio svarbą LDK, ir Vozbino drąsią politinę ir pilietinę potekstę. Sovietmečiu kurti, vadinasi garbinti senosios Lietuvos pergales buvo iššūkis net profesoriams. Vyčiu ir Gedimino stulpais puoštos vėliavos anuomet nebuvo švelniai tariant pati geidžiamiausia atributika. Tuo metu dauguma dailininkų rinkosi atsargesnį variantą: tapė gėlytes, angelus ar tėviškės peizažus. Aš nieko blogo nenoriu pasakyti apie gėlytes, bet Vozbinui tai buvo neįdomi sekluma, jį sunku įsivaizduoti įstrigusį rūtų darželyje. Jis nebuvo dailiai sušukuotas ponis, jis plačiais teptuko mostais šuoliavo ant pergalės žirgo, gilesniuose praeities sluoksniuose ieškodamas pasididžiavimo savo Lietuva.
Istorinė tematika daugiaplanėje A. Vozbino kūryboje – tai karalienė šachmatų lentoje. Istorija, anot Aleksandro, – nesibaigiančio spektaklio fonas, kuriame visais laikais vyksta ta pati drama, tik keičiasi personažai, kurie karta po kartos vaidina tą pačią pjesę. Individo trapumas lemties akivaizdoje, išraiškingumo, emocinės įtampos, plastinio dramatizmo aspektai, mokėjimas į svarbiausius istorijos momentus pažvelgti per humoro, ironijos neretai ir grotesko prizmę, interpretuoti įvykius per se įrašė patį Vozbiną į istoriją.
Aleksandras Vozbinas. L.Valatkienės nuotr.
Šiandien šioje istorinėje vietoje – Trakų pilies prieigose turėjo prasidėti Aleksandro Vozbino vardo simpoziumas „Genius loci (vietos dvasia): istorinės temos interpretacija šiuolaikinėje dailėje“. Plenere turėjo dirbti dešimt jaunų dailininkų, LDS narių, kurių meistriškumo pamokos būtų naudingos Trakų meno mokyklos moksleiviams. Po to turėjo įvykti bendra visų pleneristų kūrybos paroda, seminaras, kūrybos vakarai. Parodai buvo numatyta kelionė po Trakų rajono bibliotekas. Tačiau regioninei meno tarybai, nesuteikus jokio finansavimo, nors prioritetuose akcentuojama profesionalaus meno sklaida regione, artimų draugų ir bičiulių dėka susirinkome į Vytauto Didžiojo menę paminėti Aleksandro Vozbino atminimą.
Iškeldami pergalės vėliavą, kurioje pavaizduotas paveikslas „Salaspilio (Kircholmo) mūšio išvakarėse“ pagamino A. Vozbino meno gerbėjai. Su ja ir keliausime toliau pažindindami, primindami žmonėms apie šio demiurgo kūrybą ir gyvenimą.
Po dailininko mirties įsteigto Aleksandro Vozbino fondas, iš kurio kasmet nuspręsta premijuoti jaunąjį menininką, kuriantį Lietuvos istorijos tematika.
Šių mokslo metų pradžioje pirmoji premija buvo įteikta Vilniaus dailės akademijos III kurso studentei scenografei Julijai Ciurupai už Lietuvos istorijos temos vystymą savo kūryboje.
Lilija Valatkienė