Balandžio 4–5 d. katalikai ir protestantai švęs šv. Velykas, kurios simbolizuoja Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų trečią dieną po nukryžiavimo. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Ši savaitė ypatinga ir karaimų tautos atstovams, kurie mini Tymbylų šventę (Tymbyl chydžy), vadinamą Velykų atitikmeniu.
Trijų kartų atstovių pagaminti tymbyl paplotėliai: Dovletos Špakovskajos, jos mamos Ingridos Špakovskajos ir močiutės Sofijos Dubinskajos
Nuotr. iš asmeninio Dovletos Špakovskajos archyvo
Karaimų religijos pagrindas yra Šventasis Raštas – Senasis Testamentas, todėl jų kalendorinės šventės atitinka jame nustatytas progas. Jie nepripažįsta jokių vėlesnių papildymų. Karaimiškus liturginius metus sudaro biblinės šventės ir progos. Jos yra apskaičiuojamos laikantis Biblijos teksto.
Tymbyl chydžy – didžiausia metų šventė, trunkanti visą savaitę. Šiemet ji prasidėjo kovo 29 d., pirmadienį. Tai yra ryškus pavasario šauklys (panašiai, kaip krikščionims šv. Velykos) ir svarbi šeimos susirinkimo tradicija. Jos išvakarėse, kai šeima susėda prie šventinio vakarienės stalo, yra skaitomos ištraukos iš Biblijos. Po to yra šventinamos Dievo dovanos: vynas ir specialiai šiai progai iškepti 5–7 centimetrų skersmens apvalūs paplotėliai, vadinami tymbylais. Jie kepami iš aukščiausios rūšies miltų, užminkant tešlą su grietinėle ir sviestu arba sviestu ir kiaušiniais. Nuo jų ir kilo šventės pavadinimas.
Tymbyl chydžy proga patiekalams gaminti naudojamiems maisto produktams taikomi tam tikri reikalavimai. Juose negali būti raugo, rūgšties, žuvies. Pagrindinis velykinės vakarienės patiekalas, be kiaušinių, yra šišlik (avienos arba veršienos kepsnys). Dar patiekiami apkepas ir tortas, graikiški riešutai su medumi, džiovintų vaisių kompotas. Taip pat yra būtini maisto produktai, kurie atspindi Biblijos epizoduose aprašomus potyrius: kartumą, saldumą, aštrumą, aitrumą, todėl ant šventinio stalo būna krienų, ridikėlių, svogūnų laiškų. Tymbyl chydžy metu tradiciškai karaimai lanko savo gimines ir draugus. Užėjus į kiekvieno namus būtina paragauti tymbylo, nes paprastai kiekvienos šeimininkės paplotėlių skonis būna vis kitoks.
Trakuose, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, gyvenantys karaimai taip pat laikosi protėvių tradicijų. Šiemet trakietė Dovleta Špakovskaja pirmą kartą ryžosi pati iškepti tymbylą. „Sveikinu visus tautiečius mūsų šventės proga! Šiemet pirmą kartą gaminau tymbylą pati! Kodėl, būtent, šiemet? Mane įkvėpė ir karantinas. Per šią šventę, kurią kartais vadinu karaimiškom Velykom, mūsų bendruomenėje visada tiek jaunimas, tiek mūsų tėvai, seneliai susitikdavo, eidavo vienas pas kitą į svečius, vaišindavo ir vaišindavosi tymbylu bei kitais tik per šią šventę valgomais gardumynais.
Praeitos Velykos buvo labai niūros, juk tada visa epideminė situacija Lietuvoje tik pradėjo įgauti pagreitį. Šios šventės man džiugesnės, nes manau, kad jau matosi šviesa tunelio gale (nors jis gan ilgas ir vingiuotas), ir tikėkimės, kad kitos pavasario šventės vėl bus smagios ir kupinos bendravimo!“ – štai tokiais žodžiais Dovleta pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“, savo paskyroje, su giminėmis, draugais ir pažįstamais.
Karaimų kalendorius 2021/2022 m. Karaimų liturginių metų ciklas prasideda Jyl bašy (Metų pradžia), minima pirmojo pavasario mėnesio Artarych-aj (kovas–balandis) pirmąją dieną
Nuo Velykų sekmadienio pradedamos skaičiuoti septynios savaitės iki Aftalar chydžy (Sekminių). Ši šventė visada būna sekmadienį – penkiasdešimtąją dieną nuo Velykų sekmadienio. Per pamaldas rečituojami Dešimt Dievo įsakymų. Šios šventės proga karaimų bendruomenėje kepamas ypatingas patiekalas katlama – septynių sluoksnių, simbolizuojančių septynias savaites po Velykų, varškės pyragas (keturi mielinės tešlos sluoksniai, trys – varškės). Jis valgomas namie po pamaldų. Pagal seną paprotį po Sekminių jau galima maudytis ežere.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
