Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia šiemet švenčia garbingą 200 metų jubiliejų. Iškilmės vyko per Šv. Onos atlaidus, liepos 28 d., šeštadienį. Ruošiantis jubiliejui Dusmenų klebono kun. Juozo Bakšio ir parapijiečių pastangomis bažnyčia buvo suremontuota ir perdažyta. Dalį lėšų šiems darbams atlikti skyrė Trakų r. savivaldybė. Išpjovus senas išsikerojusias tujas, bažnyčia tapo geriau matoma ir iš tolo traukia ne tik aplinkinių, bet ir svečių bei pravažiuojančiųjų akį.
Istorinė praeitis
Dusmenų bažnyčia buvo pastatyta vienuolių kamaldulių rūpesčiu ir lėšomis 1818-aisiais (šią datą pateikia K. Misius ir R. Šinkūnas „Lietuvos katalikų bažnyčių“ žinyne). Kiti šaltiniai nurodo 1823 m.
Tais metais bažnyčia buvo galutinai įrengta ir pašventinta. Ją konsekravo Trakų sufraganas vysk. T. Kundzičius.1821 m. Vilniaus konsistorija sudarė komisiją Dusmenų parapijos teritorijai nustatyti. Komisijai vadovauti buvo paskirtas Trakų dekanas, Brastos kanauninkas Simonas Augutavičius ir Trakų vicedekanas kun. Andrius Čerskis. Dusmenų parapijai teko penki dvarai ir 192 baudžiauninkų dūminės pirkios („dūmai“) su 1 157 parapijiečiais. Parapija įkurta 1925 m. Nuo 1900-ųjų buvo puoselėjama viltis pastatyti naują mūrinę bažnyčią, bet dėl įvairiausių priežasčių to padaryti nepavyko. Krūvos akmenų šventoriuje aplink bažnyčią liko gulėti ilgam ilgam. Akmenys išvežti tik 1999-aisiais.
Dusmenų bažnyčioje ilgą laiką vargonininkavo žymių muzikų Kipro ir Miko Petrauskų tėvas.
Įdomesni faktai
XVIII a. Dusmenys priklausė Pivašiūnų parapijai.
1883–1884 m. apmūrytas bažnyčios šventorius. 1885 m. vietoj senosios pastatyta nauja medinė varpinė. 1891 m. varpinėje kabojo 4 varpai.
1927 m. Dusmenų bažnyčią vizitavo vysk. J. Kukta.
1931–1932 m. permūryti bažnyčios pamatai, bažnyčia paaukštinta, sudėtos naujos dvigubos lubos.
1939 m. į Šv. Onos atlaidus atvyko gausi Onuškio parapijos procesija, kuriai vadovavo klebonas kun. N. Švogžlys-Milžinas.
Kun. S. Smolinskis, klebonaudamas Dusmenyse, užveisė didelį sodą (40 vaismedžių). Visas sodas 1940–1941 m. žiemą iššalo.
1989 m. Šv. Onos atlaidų išvakarėse Dusmenų bažnyčios šventoriuje pastatytas kryžius, išskobtas aukštadvariečio Jono Kasperavičiaus. Kryžių pašventino Pivašiūnų parapijos klebonas, tuomet aptarnavęs ir Dusmenų parapiją, kun. V. K. Sudavičius.
1991 m. grupė lenkų piligrimų (154 žmonės, tarp jų 3 kunigai, 4 klierikai, 8 vienuolės) iš Krasnopolio (Suvalkai) pėsti su kryžiumi ir vėliavomis, vedami kun. Lešeko Ručinskio, ėjo į Vilnių aplankyti Aušros Vartų, pasimelsti prie Švč. M. Marijos paveikslo. Dusmeniškiai iškilmingai sutiko piligrimus, kuriuos čia iš Pivašiūnų atlydėjo klebonas kun. V. K. Sudavičius. Dusmenų bažnyčioje įvyko bendros pamaldos. Po šv. Mišių maldininkai sustojo trumpai pailsėti.
1999 m. rugpjūčio 20 d. Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio dekretu Dusmenų parapija priskirta tą pačią dieną įkurtam Elektrėnų dekanatui. Ligi tol ji priklausė Alytaus dekanatui.
Parapijos kunigai
Pasak istoriko K. Misiaus, Dusmenų bažnyčią 1826–1831 m. administravo Pažaislio vienuoliai kamalduliai, o klebonavo jų paskirti kunigai. Pirmuoju klebonu buvo paskirtas kun. R. Celinskis. Vėliau klebonavo kun. L. Obolevičius, kun. A. Važnevičius, kun. B. Pukšta, kun. J. Soroka, kun. I. Mineika. 20 metų (1843–1863) Dusmenyse klebonavo kun. S. Gailevičius, kuris už paramą sukilėliams buvo įkalintas ir po mėnesio kalėjime mirė. Jį pakeitė kun. A. Jaloveckis, čia klebonavęs net 22 metus (1863–1885). Jis ir palaidotas šios bažnyčios šventoriuje. Po jo darbavosi kun. K. Valantinas, kun. S. Šlamas, kuris į Dusmenis pasikvietė Petrauskų šeimą, kun. J. Janulionis, kun. A. Neniauskas, kun. F. Žintelis (palaidotas bažnyčios šventoriuje), kun. I. Šopara, kun. J. Čaplikas. Ilgiausiai – net 30 metų (1929–1959) – Dusmenų bažnyčioje klebonavo kun. S. Smolinskis (jis palaidotas bažnyčios šventoriuje). Po jo klebonavo kun. J. Masalskas, kun. M. Petkevičius, kun. J. Žvinys.
1984 m. kun. J. Žviniui dėl pablogėjusios sveikatos pasitraukus iš klebono pareigų, Dusmenis aptarnavo kitų parapijų kunigai – kun. P. Bingelis (Aukštadvario), kun. V. K. Sudavičius (Pivašiūnų), kun. P. Orlickas (rezidavo Dusmenyse), kun. J. N. Anusevičius (Daugų), kun. G. A. Tamošiūnas (Pivašiūnų), kun. V. Beleckas (Žilinų), kun. A. Zavalskis (Žilinų), mons. V. Baublys (Pivašiūnų). Klebonaujant mons. V. Baubliui buvo iš pagrindų suremontuota bažnyčia, sutvarkytas šventorius, įrengti parapijos namai, įspūdingai paminėtas Dusmenų bažnyčios 190-mečio jubiliejus (2008 m. liepos 26 d.).
2009 m. gruodžio 17 d. Elektrėnų dekanas mons. Jonas Sabaliauskas Dusmenų parapiją perdavė kun. J. Bakšiui. Iš pradžių jis tapo šios parapijos administratoriumi, o po keleto metų paskirtas Dusmenų parapijos klebonu. Klebonas į Dusmenis važinėja iš Butrimonių. Kun. J. Bakšys nuoširdžiai rūpinasi visais parapijos reikalais – ir ūkiniais, ir dvasiniais. Jis atnaujino parapijos tarybą, Carito organizaciją. Prieš keletą metų buvo atliktas ypač svarbus darbas – pakeistos gerokai papuvusios bažnyčios kolonos, vėliau atnaujinta šarvojimo salė.
Istorinė apžvalga „Dusmenų bažnyčia“
Bažnyčios 200 metų jubiliejaus proga išleistas antrasis papildytas istorinės apžvalgos „Dusmenų bažnyčia“ leidimas (pirmasis išleistas 2000-aisiais).
Per 18 metų buvo tikrai nemažai įvykių, susitikimų, sužinojome daug naujų istorinių faktų, kitos įdomios informacijos. Per šį laikotarpį pasikeitė keletas kunigų, nuveikta daug darbų. 2005 m. įkurtas Dusmenų parapijos „Caritas“, 2008 m. bažnyčia šventė 190-mečio jubiliejų, kaimas minėjo 515-ąsias įkūrimo metines, 2015 m. bažnyčią vizitavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir kt. Pastaruoju metu bažnyčioje vyko keletas knygų pristatymų, dokumentinio filmo apie Vaclovą Voverį-Žaibą peržiūra, kun. J. Bakšys dalyvavo įamžinant Bakaloriškių kaimo tragediją. Visi šie įvykiai užfiksuoti ir naujai išleistoje knygoje. Joje spausdinama nemažai spalvotų nuotraukų, kurias maloniai pateikė žinomas Trakų krašto fotografas Vytautas Žemaitis.
Knygą „Dusmenų bažnyčia“ buvo galima įsigyti per bažnyčios jubiliejaus iškilmes.
Onutė TREPUILAITĖ-VIRGINAVIČIENĖ,
Dusmenų krašto metraštininkė