Lietuvoje yra išduota apie 300 tūkst. įvairių mėgėjų žvejybos leidimų. Trakų rajonas išsiskiria ežerų ir vandens telkinių gausa – jų priskaičiuojama per 200, todėl ir čia netrūksta žvejų tiek vietinių, tiek atvykėlių. Tačiau kiekvienas žvejas, prieš pasiimdamas meškerę, turėtų pasidomėti, kokių reikia leidimų, kad galėtų nesibaiminti patekti į tikrintojų nemalonę.
Bet kuris pažeidėjas, nubaustas už žvejybą be žvejo mėgėjo bilieto ar leidimo, patvirtins, kad padarė didžiausią kvailystę, – pagailėjęs kelių eurų bilietui įsigyti, prarado daugybę pinigų. Juk reikia ne tik sumokėti administracinę baudą už pažeidimą, bet ir atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą.
Ką reikia įsigyti – žvejo mėgėjo bilietą ar žvejybos leidimą – priklauso nuo to, kur norima žvejoti. Jeigu ketinama žvejoti upėje, ežere ar kitame vandens telkinyje, kurio valstybė niekam nėra išnuomojusi ir kuriame mėgėjams nėra draudžiama žvejoti, teks pirkti žvejo mėgėjo bilietą. Tiek leidimą, tiek bilietą įsigyti yra labai paprasta – tereikia užsukti į bet kurią parduotuvę arba pasinaudoti Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema (ALIS). „Ankščiau gyventojams galbūt buvo nepatogu įsigyti žvejo bilietą, nes reikėjo atvykti į mūsų agentūrą darbo laiku. O dabar viskas supaprastinta. Todėl, galima teigti, dažniausiai nenusiperka žvejo bilieto tas, kuris tingi, – sako LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas, pridūręs, kad žvejų sąmoningumas kasmet vis didėja. – „Jei ankščiau du iš dešimties žvejų neturėjo leidimo žvejoti, tai dabar reikia patikrinti nemažą kiekį žvejų, kad surastume pažeidėją.“ Tai lemia ne tik patogi leidimų įsigijimo tvarka, bet ir nedidelės (jei lygintume jas su baudomis) kainos. Dviejų dienų žvejo mėgėjo bilieto kaina siekia 1,40 EUR, mėnesiui – 5 EUR, o metams – 14 EUR. Nuo mokesčio yra atleisti neįgalieji, pensininkai ir vaikai iki 16 metų amžiaus, tačiau jie turi turėti su savimi tai patvirtinančius dokumentus.
Visos gautos lėšos už žvejo bilietus yra surenkamos į specialią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir naudojamos žuvų ištekliams gausinti ir saugoti.
Baudos už brakonieriavimą
Turbūt būtų naivu tikėtis, kad kada nors brakonieriai išnyks, tačiau tikimasi, kad didžiąją daugumą nuo neteisėtų veiksmų atbaido baudos. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 300 eurų su nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Pavyzdžiui, 2017 m. sausio 28 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnai gavo pranešimą, kad Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje, Jūrežero ežere, yra žvejojama panaudojant žuvelę. Buvo nuvykta į nusikaltimo vietą ir piliečiui iš Kauno surašytas administracinio nusižengimo protokolas, iš jo paimti devyni skrituliai. Be to, jei tokios žvejybos metu yra sugauta žuvų, tenka atlyginti ir žalą gamtai, pvz., už vieną neteisėtai sugautą lydekaitę gali tekti pakloti iki 160 EUR. „Vienais metais žvejai mums paskambino ir pranešė apie Tolkiškių kaimo (Trakų r.) gyventoją, kuris užsiėmė brakonieriavimu. Nuvykę į vietą mūsų pareigūnai rado pas jį skritulius ir 5 lydekas (tuo metu jų nebuvo galima gaudyti). Žvejys gavo baudą, iš jo buvo konfiskuotos žvejybos priemonės, tarp jų ir valtis“, – pasakojo Zigmantas Butvilas, ragindamas piliečius, pastebėjus brakonieriavimo ar kitus aplinkos niokojimo atvejus, apie juos pranešti visą parą veikiančiu bendrojo pagalbos centro telefonu 112.
Paklaustas, kaip dažnai jiems tenka vykti į iškvietimus, Trakų rajono agentūros vedėjas atskleidė, kad jų agentūra daugiau vykdo prevencinę veiklą, o tikruosius brakonierius gaudo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija. „Jei mes norime vykti nedarbo metu, mums reikia gauti informaciją, kad tam tikras asmuo tam tikru metu planuoja vykdyti brakonieriavimo veiklą, ir tada dar privalome pasirūpinti leidimu gaudyti nusižengiančius žvejus. Visai kita situacija, kai apie daromą žalą gamtai pranešama mūsų tarnybos darbo metu, tada mes galime vykti į nusikaltimo vietą.“
Trakų rajono agentūros vedėjas tikisi, kad žvejų sąmoningumas nenustos didėti ir toliau, nes skriausdami gamtą, skriaudžiame save, o juk gamtos dovanos – ne beribės.
Užs. Nr. 357