Kiekvieno mėnesio 4 dieną Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje aukojamos šv. Mišios Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo vainikavimo garbei. Beje, jas transliuoja Marijos radijas, todėl jų klausytis galima visoje Lietuvoje. 2018 m. sausio 4 d. Trakų parapijiečiai, susirinkę į pamaldas bazilikoje, turėjo retą progą išklausyti šv. Mišias, kurias aukojo Apaštalinis nuncijus Gabono Respublikoje ir patarėjas Kongo Respublikoje mons. dr. Rolandas MAKRICKAS. Prieš prasidedant pamaldoms Šventojo Sosto diplomatas atsakė į keletą „Trakų žemės“ klausimų.
Šv. Mišiose dalyvavo (iš kairės) mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, mons. dr. Rolandas Makrickas ir diakonas brolis Elijas
Jau kelias dienas viešojoje erdvėje girdime ir matome, kad švęsti didžiųjų metų švenčių sugrįžote namo. Tai kokie keliai Jūs atvedė į Lietuvą ir, žinoma, į Trakus?
Dirbant nunciatūroje mes, kaip ir visi kiti dirbantys darbuotojai, turime galimybę gauti atostogas. Smagu, kad galiu atvykti į kalėdinį Vilnių, šventiškai pasipuošusią Lietuvą ir kartu su visais pasidžiaugti kalėdine nuotaika, kuri man yra be galo brangi, nes gyvenant Afrikoje, šiltoje egzotiškoje šalyje, šių dalykų nesijaučia. Čia atgyja jausmai apie ankščiau švęstas Kalėdas, ruošimąsi joms, apie pirmuosius kunigavimo metus. Džiaugiuosi, kad mano atostogos sutapo su kalėdiniu laikotarpiu.
Paskutinį kartą, kai mes kalbėjomės, Jus buvote Skandinavijoje. Kur po to buvote paskirtas nuncijumi?
Po penkių Skandinavijos šalių buvau paskirtas į apaštalinę misiją Vašingtone, kur dirbau 3,5 metų. Po to sekė paskyrimas Charge d`Affaires a.i. Apaštalinėje nunciatūroje Gabono Respublikoje bei patarėju apaštalinėje nunciatūroje Kongo Respublikoje
Tose valstybėse labai karšta, kaip ten jaučiasi katalikai?
Ten visa afrikietiška liturgija, visa Bažnyčia yra jauna – praėjo tik 175 m. nuo evangelizacijos pradžios. Lyginant su Lietuvos ar pasaulio Bažnyčiomis, ten esanti Bažnyčia yra jauna. Pati liturgijos išraiška yra kitokia – yra įtraukiama vietinių papročių: dainų, šokių. Klimatinis karštis net persiduoda liturginiuose šventimuose, Mišiose ir bendravime. Tos šalys nėra turtingos. Ir tie žmonės, kurie dalyvauja šv. Mišiose, yra net praėję pėsčiomis didžiulius atstumus, ir džiaugiasi galintys kartu su kitais pabūti šv. Mišiose. Be parapijinės veiklos, visų liturginių apeigų, kurios vyksta parapijose, kitos veiklos mažesniuose miestuose praktiškai nėra.
Kokie yra keliami uždaviniai nunciatūrai ir Vatikano diplomatams?
Kaip ir kiekviena nunciatūra, taip ir nunciatūra Gabone turi užduotį – atstovauti Šventajam Sostui, Popiežiui Pranciškui, bendradarbiauti su vietiniais kunigais, vyskupais, rūpintis naujų vyskupų skyrimais, pateikti Šventajam Sostui galimus kandidatus – keletas vyskupijų neturi vyskupų arba jau reikia juos keisti dėl garbaus amžiaus. Žinoma, pagrindinis darbas, kuris skiriasi nuo nunciatūros kitose šalyse (čia Afrikos šalys yra neturtingos, todėl reikia prašyti daug ir įvairios pagalbos iš pasaulio), yra tas, kad turime rūpintis, paremti katalikiškas institucijas: mokyklas, ligonines, parapijos veiklas. Yra daug projektų, kur nunciatūrai reikia tarpininkauti arba net veikti pirmu asmeniu, kad tokia pagalba būtų suorganizuota, nes kai kurios valstybinės institucijos patiria krizę. Gabono Respublika iki šiol daugiausiai išgyveno dėl turimų naftos išteklių. Šalyje yra nemažai šio juodojo aukso. Prieš tai valstybėje situacija buvo kitokia. Dabar pasikeitusios naftos kainos Gabonui sukėlė nemažai problemų, ypač, kaip išlaikyti valstybines institucijas: netgi tokias, kaip ligoninės ar mokyklos. Šiuo atveju Bažnyčios pagalba yra ypač naudinga.
2004-aisiais Jūs atradote svarbų dokumentą, ypač aktualų minint Lietuvos Valstybės šimtmečio jubiliejų – Lietuvos prašymą Šventajam Sostui pripažinti mūsų Nepriklausomybę. Šį dokumentą Jūs aprašėte daktarate, kurį apsigynėte Grigaliaus universitete, Romoje, o Jūsų disertacija išleista atskira knyga „Šventojo sosto ir Lietuvos santykiai, Lietuvos valstybės atgimimas 1915–1919 m.pagal Miuncheno apaštališkosios nunciatūros archyvinius dokumentus“. Gal galima tikėtis, kad Jūsų knyga bus išversta į lietuvių kalbą ir bus prieinama Lietuvos skaitytojams.
Tokių minčių yra. Juolab, kad šiemet turime tokį reikšmingą jubiliejų visai Valstybei ir Tautai. Vatikano archyviniai dokumentai yra vertingi Lietuvai, yra daug naujų faktų, medžiagos, kuri paaiškintų kai kuriuos įvykius. Jų medžiaga yra naudinga papildant mūsų istoriografiją. Istorikai, mokslininkai, skaitydami originalo kalba (daugelis tekstų –
vokiečių arba italų kalbomis), gali juos studijuoti ir paaiškinti.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Juozas Vercinkevičius
Autoriaus nuotr.
